Nuo tada, kai 1994 m. buvo išleistas tarplinijinis Luko evangelijos ir 1997 m. Mato evangelijos vertimas, redaktoriai gavo daug skaitytojų padėkos laiškų, kurie tapo didele moraline parama visiems, ilgus metus dirbusiems Naujojo Testamento tarplinijinio vertimo redagavimas, korektūra ir spausdinimas.

Iš laiškų matyti, kad vertimas buvo pritaikytas švietimo įstaigose, savišvietos būreliuose, religinėse draugijose, taip pat tarp atskirų skaitytojų kaip priemonė gilinančiai suprasti sakralinį tekstą ir jo kalbą. Skaitytojų auditorija pasirodė daug platesnė, nei manyta iš pradžių; Taigi šiandien pripažinimo sulaukė nauja misionieriško ir švietėjiško darbo Rusijai forma – tarplinijinis vertimas.

Naujasis Testamentas graikų kalba su tarplinijiniu vertimu į rusų kalbą

Rusijos Biblijos draugija, Sankt Peterburgas, 2001 m

ISBN 5-85524-116-5

Vyriausiasis redaktorius A. A. Aleksejevas

Redaktoriai: M. B. Babitskaya, D. I. Zakharova

Konsultantas teologijos klausimais archim. Iannuariy (Ivlievas)

Vertėjai:

E. I. Vaneeva

D. I. Zacharova

M. A. Momina

B. V. Rebrikas

Graikiškas tekstas: GRAIKŲ NAUJASIS TESTAMENTAS. Ketvirtasis pataisytas leidimas. Red. Barbara Aland, Kurt Aland, Johannes Karavidopoulos, Carlo M. Martini ir Bruce M. Metzger © 1998 Deutsche Bibelgesellschaft, Štutgartas, Vokietija.

Tarplinijinis vertimas į rusų kalbą. Rusijos Biblijos draugija, 2001 m.

Naujasis Testamentas graikų kalba su tarplinijiniu vertimu į rusų kalbą – įvadas

I. Graikiškas tekstas

Originalus tekstas paimtas iš 4-ojo Graikiškojo jungtinių Biblijos draugijų Naujojo Testamento leidimo (The Greek New Testament. Fourth Revised Edition. Redagavo Barbara Aland, Kurt Aland, Johannes Karavidopoulos, Carlo M.Martini ir Bruce M.Metzger bendradarbiaujant su Naujojo Testamento tekstų tyrimų institutu, Miunsteris/Vestfalija, Jungtinės Biblijos draugijos 1993 m.) Pirmą kartą Eberhard Nestle paskelbė 1898 m., šis tekstas yra mokslinė graikiško originalo rekonstrukcija, pagrįsta Vatikano kodeksu. Rekonstrukcija siekiama nustatyti tikrąją teksto, kuriame jis pirmą kartą pasirodė, formą, tačiau ji yra labiau patikima IV amžiaus laikotarpiui, nuo kurio datuojami pagrindiniai graikiškojo Naujojo Testamento teksto, užrašyto ant pergamento, šaltiniai. Ankstesni teksto etapai atsispindi II-III amžių papirusuose, tačiau jų liudijimas iš esmės yra fragmentiškas, todėl remiantis jais galima daryti tik atskirų skaitinių rekonstrukcijas.

Dėl daugybės Jungtinių Biblijos draugijų publikacijų, taip pat Naujojo Testamento tekstų studijų instituto (Institut fur neutestamentliche Text-forschung, Miinster/Westph.) šis tekstas sulaukė itin didelio tiražo. Jis taip pat ypač domina vertėjus, nes remiasi vertingu tekstiniu komentaru: B. M. Metzger, A Textual Commentary on the Greek New Testament, a Companion Volume to the United Bible Societies" Greek New Testament. London-New York 1971, antra 1994 metų leidimas

Reikia paaiškinti atsisakymą leisti Erazmą Roterdamietį (= Techtus receptus, toliau TR), kuris, kaip įprasta manyti, yra bažnytinio-religinio gyvenimo ir teologinės praktikos Rusijoje pagrindas. Šiam sprendimui yra tam tikrų priežasčių.

Kaip žinoma, oficialiai pripažinus krikščionybę IV a. tas graikiškas Naujojo Testamento tekstas, kuris buvo naudojamas garbinant Konstantinopolį, pradėjo vis labiau plisti ir pakeitė kitas senovėje egzistavusias teksto atmainas. Pats tekstas taip pat neliko nepakitęs, ypač reikšmingi pokyčiai buvo VIII–X a. Bizantijos raštijai pereinant nuo uncialinio rašto prie kursyvinio rašto (minuscule) ir XII-XIV a. skleidžiant vadinamąją Jeruzalės liturginę chartiją.

Tarp rankraščių, kuriuose yra šis Bizantijos tekstas, yra daug neatitikimų, o tai yra natūralu bet kuriam rankraščio eros tekstui, tačiau kai kurie bendri visų rankraščių bruožai atsirado palyginti vėlai, o tai sumažina bizantiškojo teksto vertę atkuriant Naujojo Testamento originalą. 1-ojo amžiaus. Tačiau Bizantijos tekstas išlaiko istoriškai patvirtintos Naujojo Testamento formos autoritetą, kuris buvo ir išlieka nuolatinis bažnytinis naudojimas.

Kalbant apie Erazmo Roterdamiečio leidimą, jis paremtas penkiais atsitiktiniais XII–XIII a. rankraščiais. (po vieną kiekvienai Naujojo Testamento daliai: Evangelijos, Apaštalų darbai, Susirinkimo laiškai, Apaštalo Pauliaus laiškai ir Apokalipsė), kurie buvo pateikti leidėjui 1516 m. Bazelyje. Šie rankraščiai turi nemažai atskirų skaitymų, be to, leidėjas pagal savo laikų paprotį padarė daug teksto pataisymų (filologinių spėjimų); taigi TR yra viena iš galimų bizantiškojo teksto formų, bet ne vienintelė galima. Pradėdami dirbti su tarplinijiniu vertimu, jo dalyviai priėjo prie išvados, kad nėra pagrindo laikytis TR turimų individualių savybių, kaip ir nėra patikimos mokslinės procedūros šioms savybėms nustatyti ir jas pašalinti.

Be to, reikia turėti omenyje, kad nė vienas Rusijoje priimtas Naujojo Testamento vertimas į bažnytinę slavų ar rusų kalbą nėra padarytas tiesiogiai iš TR.

Iš tiesų, pirmasis slavų vertimas, atliktas IX a. Šv. Kirilas ir Metodijus, buvo modifikuotas per ateinančius šimtmečius (ypač nuolat taisant įvairius graikų rankraščius), kol viduryje įgavo galutinę formą. XIV amžiuje („Athos“ leidimas). Tokia forma jis pradėtas leisti nuo XVI amžiaus vidurio, taip pat buvo išleistas kaip 1580–1581 m. Ostrogo Biblijos dalis. ir 1751 m. Elžbietos laikų Biblija, į kurią grįžta visi kiti bažnytinio slavų teksto, šiandien priimti stačiatikių pamaldose, pakartotiniai leidimai. Taigi Naujojo Testamento bažnytinis slavų tekstas atsirado ir stabilizavosi Bizantijos tradicijos pagrindu dar gerokai iki TR paskelbimo 1516 m.

1876 ​​metais rusų kalba buvo išleistas pirmasis pilnas Šventojo Rašto tekstas (dažniausiai vadinamas sinodaliniu vertimu), kuris buvo skirtas Šv. Sinodas skirtas „namus ugdančiam skaitymui“. Laikui bėgant šis vertimas įgijo bažnytinę ir religinę reikšmę protestantiškoje aplinkoje, taip pat gana kukliai pritaikytas rusų teologijos moksle, kuriame lengviau vartojamas graikiškas originalas. Naujojo Testamento, kaip Sinodalinės Biblijos, vertimas apskritai išlaiko būdingą rusų tradicijos orientaciją į bizantiškuosius šaltinius ir labai atidžiai seka bažnytinį slavų tekstą.

Tačiau šis vertimas jokiu būdu nėra tikslus TR perteikimas, kaip matome šiuolaikiniuose Europos vertimuose, tokiuose kaip Martino Lutherio vertimas į vokiečių kalbą (1524 m.) arba 1611 m. anglų kalba (vadinamoji karaliaus Jokūbo versija). Sinodalinio vertimo graikiško pagrindo klausimas dar laukia tolesnių tyrimų; Šis leidinys savo kritiniu aparatu (apie tai žr. II 2 skyrių) skirtas prisidėti prie jos sprendimo.

Taigi, būdama susijusi su bizantišku tekstu, mūsų buitinė tradicija nėra tiesiogiai priklausoma nuo konkrečios Bizantijos teksto formos, kurią Erazmas Roterdamietis paskelbė 1516 m. Tačiau turime žinoti ir tai, kad teologiškai reikšmingų neatitikimų tarp graikiškojo Naujojo Testamento teksto leidimų praktiškai nėra, nesvarbu, kiek jų buvo nuo 1516 m. Tekstiniai klausimai šiuo atveju turi daugiau mokslinės ir edukacinės nei praktinės reikšmės. .

II. LEIDINIO STRUKTŪRA

1. Medžiagų išdėstymas

1.Rusiški žodžiai dedami po atitinkamais graikiškais žodžiais, kad graikiškų ir rusiškų žodžių pradiniai simboliai sutaptų. Tačiau jei vienu rusu išverčiami keli graikiški žodžiai, rusiško žodžio pradžia gali nesutapti su pirmojo junginio graikiško žodžio pradžia (pvz., Luko 22.58; taip pat žr. III skyrių 4.5).

2. Kai kurie žodžiai graikiškame tekste yra pateikti laužtiniuose skliaustuose: tai reiškia, kad jo leidėjai nebuvo aiškūs, ar jie priklauso originalui, ar ne. Rusiškas tarplinijinis vertimas atitinka tokius žodžius be jokių specialių ženklų.

3. Vertimo metu praleisti graikiško teksto žodžiai tarplinijiniame rusiškame tekste pažymimi brūkšneliu (-). Tai daugiausia taikoma straipsniui.

4. Į rusų kalbą įtraukti žodžiai rašomi laužtiniuose skliaustuose: tai, kaip taisyklė, yra prielinksniai vietoj neprielinksnių graikiško teksto formų (žr. III skyrių 2.7, 8, 12).

6. Rusiško teksto skirstymas į sakinius ir jų dalis atitinka graikiško teksto skirstymą, tačiau skyrybos ženklai skiriasi dėl rašybos tradicijų skirtumų, o tai, žinoma, teiginio prasmės nekeičia.

7. Didžiosios raidės rašomos rusiškame tekste sakinių pradžioje, kai jos vartojamos Dievui, Švč. daiktavardžiai, reiškiantys svarbias religines sąvokas, Jeruzalės šventyklą ir Šventojo Rašto knygas (Įstatymas, Pranašai, Psalmės).

8. Tarplinijinio rusų kalbos vertimo tikrinių vardų ir geografinių pavadinimų forma atitinka graikų rašybą, o dažniausiai pasitaikantys – rusišką sinodinį vertimą.

9. Tam tikrais atvejais po pažodinio vertimo į rusų kalbą eilute spausdinama kita eilutė su literatūrine vertimo forma. Dažniausiai tai daroma pažodžiui perduodant graikų sintaksines konstrukcijas (apie jas žr. toliau III 4.3 skyrių) ir graikų Naujojo Testamento kalboje neretai pasitaikančiais semantiniais semitizmais, taip pat siekiant išsiaiškinti atskirų įvardžių ar teiginių reikšmę.

10. Įvairūs graikiško teksto skaitiniai verčiami pažodžiui, bet be tarplinijinio vertimo.

11. Skiltyje išspausdintas nuoseklus rusiškas tekstas yra sinodalinis vertimas (1876 m., žr. aukščiau I skyriuje).

2. Variacijos graikiškame tekste

Leidimo išnašose pateikiami graikiško teksto neatitikimai (su atitinkamu vertimu), kurie paaiškina rusiško sinodalinio teksto skaitymus tuo atveju, jei graikiškas tekstas jo nepaaiškina. Jei šie neatitikimai nenurodomi, skaitytojui gali susidaryti klaidingas įspūdis apie sinodalinio vertimo autorių tekstinio darbo principus, apie jų naudotą graikišką pagrindą (plg. aukščiau I skyriuje).

Graikiško teksto variantai paimti iš šių leidimų: 1. Novum Testamentum Graece. Londinii: Sumptibus Britannicae Societatis ad Biblia Sacra Domi et Foris Edenda Constitutae MCMXII. Šiame leidime Textus receptus atkuriamas pagal vieną iš jo mokslinių leidimų: Textus qui dicitur Receptus, ex prima editione Elzeviriana (Lugduni Batavorum anno 1624 impressa) depromptus. Šio leidimo variantai aparate pažymėti santrumpa TR;

2. Novum Testamentum Graece post Eberhard ir Erwin Nestle editione vicesima septima revisa communiter ediderunt Barbara ir Kurt Aland, Johannes Karavi-dopoulos, Carlo M.Martini, Bruce M.Metzger. Apparatum critum novis curis detalizavo Barbara et Kurt Aland ir Instituto Studiorum Textus Novi Testamenti Monasterii Westfalia. Štutgartas: Deutsche Bibelgesellschaft 1993 (=Nestle-Aland~). Iš šio leidimo kritinio aparato išgauti neatitikimai, apibūdinantys bizantiškąją teksto tradiciją, žymimi gotikine raide $R (daugumos tekstas, „daugumos tekstas“ – taip bizantiškas tekstas tradiciškai įvardijamas šiuolaikinėje kalboje). tekstinė Naujojo Testamento kritika). Jei parinktis nebūdinga visai Bizantijos tradicijai arba priklauso rankraščiams, kurie joje apskritai nėra įtraukti, jis pateikiamas be jokio pavadinimo.

Apokalipsės teksto aparate gotikinė raidė naudojama su dviem papildomais indeksais: $RA žymi grupę graikų rankraščių, kuriuose yra Andriejaus Cezarėjos interpretacijos apie Apokalipsę, Shk žymi rankraščius be interpretacijų, priklausančių bendrajai Bizantijos tradicijai ( koine). Jei rodmuo būdingas abiem graikiškų šaltinių grupėms, raidė $I naudojama be papildomų indeksų.

III. VERTIMAS

1. Bendras vertimo pobūdis

Pagrindinis šio leidimo prasmės šaltinis yra sinodalinis vertimas. Tarplinijinis vertimas neturėtų būti skaitomas kaip savarankiškas tekstas, kurio tikslas – atskleisti graikiško originalo gramatinę struktūrą. Šiam tikslui skirtos priemonės aptariamos toliau. Kalbant apie tarplinijinio vertimo leksinę-semantinę pusę, jai būdingi šie bruožai:

1. Noras perteikti tą patį graikiško originalo žodį arba tą pačią daugiaprasminio žodžio reikšmę tuo pačiu rusiško vertimo žodžiu. Žinoma, šis noras negali būti visiškai įgyvendintas, tačiau tarplinijinio vertimo sinonimas yra daug siauresnis nei literatūros vertimo sinonimas.

2. Noras perteikti vidinę žodžio formą. Pagal tai pirmenybė teikiama tiems rusiškiems atitikmenims, kurie žodžių darybos požiūriu yra artimesni graikiškajai formai, t.y. žodžiams su priešdėliais ieškoma priešdėlių atitikmenų, verčiamas originalo giminingų žodžių lizdas, jei įmanoma, su giminingais žodžiais ir pan. Atsižvelgiant į tai, religinių spalvų žodžiams, kai tik įmanoma, pirmenybė teikiama neterminologiniam vertimui, kuris padeda atskleisti jų vidinę formą, plg. žodžio eyboksh vertimas (Mato 11,26) geras ketinimas, sinodiniame vertime gera valia; ojiooyetv (Lk 12,8) pripažink, nuodėmė. prisipažinti; KT|ptiaaeiv (Mk 1.4) skelbti, Sin. pamokslauti.

3. Pabrėžtina, kad tarplinijinis vertimas nesiekia spręsti stilistinių problemų, kylančių literatūrinio Naujojo Testamento teksto vertimo metu, o skaitytojas neturėtų gėdytis dėl tarplinijinio vertimo liežuvio.

Biblijos studijos internetu.
Yra rusiška svetainės versija.
Mano draugo, talentingo programuotojo iš Prahos svetainė.
Daugybė Biblijos vertimų, įskaitant rusų kalbą.
Ir yra vertimų su Strongo skaičiais. Jis padarytas aiškiai ir patogiai, vienu metu galima peržiūrėti daugelio vertimų eilutę.

Rankraštis

https:// rankraštis-bible.ru

rusų kalba

Tarplinijinis Senojo ir Naujojo Testamento vertimas ir sinodalinis Biblijos vertimas su lygiagrečiomis ištraukomis ir nuorodomis. Tiesiog Biblijos tekstas graikų kalba su tarplinijiniu vertimu, spustelėkite žodžius ir sužinokite reikšmes.

http://www.

Biblija su vertimu į graikų ir hebrajų kalbas.
Biblijos tekstas su tarplinijiniu vertimu, šalia jo paralelinis tekstas.
Daugiau nei 20 Biblijos versijų rusų ir kitomis kalbomis.

Programa gali:

• Žr. tarplinijinį Biblijos vertimą
• Gaukite informacijos apie kiekvieną graikų ar hebrajų kalbos žodį, būtent: rašybą, morfologiją, fonetinę transkripciją, pagrindinio žodžio garsą, galimus vertimus, žodyno apibrėžimą iš graikų-rusų simfonijos.
• Palyginkite kelis tiksliausius (anot programos autoriaus) šiuolaikinius vertimus
• Atlikite greitą visų knygų teksto paiešką

Į programą įeina:

• Aleksejus Vinokurovas tarplinijinis Naujojo Testamento vertimas į rusų kalbą. Originalu laikomas 3-iojo graikiškojo Jungtinių Biblijos draugijų Naujojo Testamento leidimo tekstas.
• Graikų kalbos žodyno formų simfonija.
• Nuorodų intarpai iš Dvoretskio, Weismano, Newmano žodynų ir kitų mažiau reikšmingų šaltinių.
• James Strong skaičių simfonija.
• Hebrajų ir graikų žodžių tarimo garso įrašai.
• JavaScript funkcija iš A. Vinokurovo žinyno, generuojanti graikiško žodžio fonetinę transkripciją pagal Erazmą Roterdamietį.
• JS Framework Sencha platina GNU.

Paspaudžiame eilėraštį ir atsiranda visų eilėraščių žodžių išdėstymas, paspaudžiame bet kurį ir gauname išsamesnę interpretaciją, kai kurie net turi garso failą, kad būtų galima klausytis tarimo Svetainė sukurta Ajax, taigi viskas vyksta greitai ir maloniai Svetainėje nėra reklamos, visa erdvė užimta išskirtinai verslui.

Nuorodos į eilėraščius

Galite įdėti nuorodą į bet kurią Naujojo Testamento vietą. Pavyzdys: www.biblezoom.ru/#9-3-2-exp, kur 9 - knygos serijos numeris (būtina)
3 - skyriaus numeris (būtina)
2 - analizuojamo eilėraščio numeris (neprivaloma)
exp- išplėskite skyriaus medį (neprivaloma)

Kitos versijos

bzoomwin.info Programa turi neprisijungusią Windows versiją. Tai kainuoja 900 rublių..., visi tolesni atnaujinimai yra nemokami. Galimybė pridėti modulius iš Biblijos citatų Įsigiję programą gausite nemokamą programą Adroid arba iPhone.

ABC

https:// azbyka.ru/biblia

rusų kalba

Biblija bažnytinėmis slavų, rusų, graikų, hebrajų, lotynų, anglų ir kitomis kalbomis.
Jums nereikia to mokytis, visi meniu yra ekrane vienu metu.
Svarbiausia, kad galite pridėti lygiagrečių vertimų, nors ir visus iš karto.
Taip pat galima lengvai išjungti. Yra senosios bažnytinės slavų kalbos tekstas su akcentais.

https://www. biblehub.com

Galingiausia Biblija internete.
Puiki, tvarkinga svetainė. Paprastai jie tiesiog įdeda duomenų bazę, kuri veikia internete, o dizainas nėra būtinas.

• 166 Biblijos vertimai, 3 vertimai į rusų kalbą, daug anglų...
• Lengvai atidarykite vertimą spustelėdami savo šalies vėliavą.
• Galite peržiūrėti 1 eilėraštį skirtingais vertimais, kiekvieno originalo kalbos žodžio interpretacija (interpretacija į anglų kalbą).
• Jei mokate anglų kalbą, jūsų paslaugoms bus didžiulė vertimų biblioteka.
• Bibliniai žemėlapiai yra gana geros kokybės, jei šios kokybės jums neužtenka, tuo pačiu siūloma pasižiūrėti į tą pačią vietą, pažymėtą Google Map.
• Lygiagrečiai galite žiūrėti kelis vertimus: angliškus, skandinaviškus...
• Yra puslapis apie svorio ir ilgio matmenis, taip pat anglų kalba.
• Daug gražių iliustracijų: piešinių ir fotografijų.

Iki III amžiaus prieš Kristų. Kr., po Aleksandro Makedoniečio užkariavimų, archajiškas senovės Artimųjų Rytų pasaulis atsidūrė akis į akį su klasikinės antikos pasauliu. Po šio susidūrimo daugelis svarbiausių hebrajų religijos įvaizdžių ir temų buvo permąstyti. Šio peraiškinimo centre yra Biblijos (Senojo Testamento) vertimas į graikų kalbą, vadinamoji Septuaginta.

Filologijos mokslų kandidatas, Rusijos valstybinio humanitarinio universiteto Rytų kultūrų ir antikos instituto docentas, Rusijos stačiatikių bažnyčios aspirantūros ir doktorantūros Bažnyčios Biblijos studijų katedros vedėjas. 1991–2010 m. buvo Rusijos Biblijos draugijos inicijuoto naujo Senojo Testamento vertimo į rusų kalbą projekto vadovas.

Santraukos

Hebrajų Biblijos vertimas į graikų kalbą yra pirmasis didelio literatūrinio korpuso perkėlimas iš vienos kalbos į kitą Europos ir Artimųjų Rytų istorijoje. Tai savaime yra nepaprastai įdomu – tarsi atsiduriame pirmuosiuose literatūros vertimo žingsniuose, tampame vertimo amato gimimo liudininkais ir tyrinėtojais. Kategorijos, į kurias esame įpratę klasifikuoti ir vertinti vertimo būdus, pasirodo, čia netinkamos. Kalbame, pavyzdžiui, apie pažodinius ir nemokamus vertimus. Tačiau Septuaginta yra labai pažodinė – tik ne taip, kaip šiuolaikiniai literalistiniai vertimai – ir labai laisva – tik ne taip, kaip laisvi šiuolaikiniai vertimai. Jos autoriai kitaip nei mūsų suprato vertėjo užduotį.

Yra daug neatitikimų tarp kanoninio hebrajų Biblijos teksto ir jos vertimo į graikų kalbą. Kai kurie iš jų yra susiję su tuo, kad prieš vertėjus buvęs hebrajiškas originalas skyrėsi nuo teksto, kuris vėliau buvo kanonizuotas žydų tradicijoje. Tačiau daugeliu atvejų neatitikimų atsirasdavo vertimo metu. Bet koks teksto vertimas iš kalbos į kalbą taip pat yra vertimas iš vienos kultūros į kitą; Kuo didesnis atstumas tarp dviejų kultūrų, tuo labiau tai pastebima. Atotrūkis tarp hebrajiškosios Biblijos ir antikinio pasaulio buvo milžiniškas, dėl to Biblijos tekstas buvo interpretuojamas iš naujo ir atsirado naujų, kartais netikėtų, bet labai svarbių prasmių.

Šie skirtumai tarp hebrajų ir graikų Biblijų, pasirodo, yra daug aktualesni Rusijos kultūrai nei bet kuriai Vakarų Europos kultūrai. Faktas yra tas, kad stačiatikių tradicija, persmelkianti visą mūsų kultūros paveldą – ikonų tapybą, maldas, liturginius prisiminimus grožinėje literatūroje – remiasi graikiškos Biblijos tekstais. O visuotinai priimtas sinodalinis Biblijos vertimas remiasi hebrajišku tekstu. Dėl to, pavyzdžiui, paprastas žmogus, atėjęs į bažnyčią, susiduria su tokiomis rimtomis tekstologinėmis problemomis, kurios teoriškai turėtų rūpėti tik siauriems Septuagintos specialistams. Rusų kultūroje egzegetinis  Egzegezė- Biblijos tekstų interpretacija. Prieš daugiau nei du tūkstančius metų Aleksandrijos žydų priimti sprendimai tapo karštų ginčų objektu – pavyzdžiui, ginčai dėl sinodalinio Biblijos vertimo.

Interviu su lektore

– Papasakokite, kodėl pradėjote nagrinėti būtent šią temą?

— Nuo jaunystės mane labai domino mūsų religinės tradicijos ryšys su jos kultūriniu kontekstu, istorine dinamika. Ypač graikų ir hebrajų Biblijos santykiais susidomėjau, kai dirbau prie naujo Senojo Testamento vertimo į rusų kalbą (prižiūrėjau Senojo Testamento vertimą į rusų kalbą, kurį inicijavo Rusijos Biblijos draugija; į kai kurias knygas dirbau vertėju – vairuotoju, į likusias – kaip redaktoriumi). Klausimų, kaip pasirinkti vieną ar kitą tekstinį variantą, kildavo kiekviename žingsnyje, kiekvienas variantas turėjo savo istoriją, dažnai neišspręstą.

– Kokią vietą jūsų studijų dalykas užima šiuolaikiniame pasaulyje?

— Graikiškos Biblijos ir hebrajų Biblijos skirtumai visada domino Biblijos tyrinėtojus. Tačiau per pastarąjį ketvirtį amžiaus Septuagintos studijos išgyveno tikrą bumą – angliškai kalbančiose šalyse, Vokietijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje, Suomijoje atsiranda rimtų tyrimų centrai, graikiškos Biblijos vertimai į anglų, prancūzų kalbas. publikuojamos , vokiečių ir ispanų kalbos. Faktas yra tas, kad Biblijos mokslas ilgą laiką buvo sutelktas į „originalo teksto“ ir „originalios prasmės“ paieškas; žvelgiant į tokią perspektyvą, vėlesnės (net prieš du tūkstančius metų, bet vis tiek naujausios!) hebrajiško teksto adaptacijos ir vertimai buvo marginalūs ir neįdomūs. Ir kažkur nuo praėjusio amžiaus pabaigos pradėjo keistis pati mokslinė paradigma: tapo akivaizdu, kad Biblijos istorija yra jos aiškinimo ir peraiškinimo istorija, o kiekvienas šios sudėtingos istorijos posūkis turi savo prasmę ir savo grožį.

— Jei jums reikėtų labai greitai priversti nepažįstamą žmogų įsimylėti jūsų temą, kaip tai padarytumėte?

— Tiesiog pakviesčiau jį kartu, istoriko ir filologo akimis, perskaityti Senąjį Testamentą. Neįtikėtinai įdomu atsekti, kaip Biblijos tekstai, kurie šimtmečius maitino ir formavo mūsų civilizaciją, buvo suprantami įvairiais laikais. Kaip atsirado neatitikimų tarp hebrajų ir graikų Biblijos tekstų, kaip šie neatitikimai atsispindėjo vėlesniuose vertimuose ir ginčuose dėl jų.

— Ko įdomiausia išmokote dirbdami su medžiaga?

— Susitikimo momentas, skirtingų kultūrų susidūrimas labai įdomus: aiškiai matosi, kaip skirtingai žmonės suvokia juos supantį pasaulį. Palygini, pavyzdžiui, du tekstus ir pamatai akivaizdžią klaidą, nesusipratimą. Žiūri atidžiau ir supranti, kad kitaip ir negalėjo būti. Antikos pasaulis taip skiriasi nuo Senovės Artimųjų Rytų pasaulio, kad kartais nesusipratimas ar net „supratimas visiškai priešingai“ buvo neišvengiamas ir natūralus. Keletą tokių pavyzdžių – manau, jie labai gražūs, kartais tiesiog kerintys – pateiksiu savo paskaitose. Bet dabar apie tai nekalbėsiu, kad nesugadinčiau intrigos.

— Jei dabar turėtumėte galimybę studijuoti visiškai kitą temą, ką pasirinktumėte ir kodėl?

— Studijavau daug kitų vienaip ar kitaip su Biblija susijusių temų. Pavyzdžiui, Senojo Testamento istorinių pasakojimų formavimosi istorija – kurioje iš tikrųjų istorinė atmintis iš naujo interpretuojama veikiant teologinio, literatūrinio ar religinio-politinio pobūdžio motyvams. Tai irgi nepaprastai įdomu: tekstas pasirodo daugiasluoksnis, o jo kasdienės, chronologinės ar geografinės detalės pasirodo kaip simbolinė antikinio autoriaus teologinių, pavyzdžiui, politinių sampratų išraiška. Tai yra, Biblijos tekstai ne tik perinterpretuojami vėlesnėse tradicijose – jie patys iškyla kaip istorinės atminties interpretacija.

Senojo Testamento vertimui į rusų kalbą skyriau beveik du dešimtmečius. Dažnai noriu prie to sugrįžti, dabar daug ką išversčiau kitaip, bet, svarbiausia, savo vertimui pateikčiau daug išsamesnį istorinį ir filologinį komentarą. Manau, grįšiu ir palydėsiu.

Apskritai iki pirmojo išsilavinimo esu struktūrinis kalbininkas, mano mokytojai buvo Andrejus Anatoljevičius Zaliznyakas ir Aleksandras Jevgenievičius Kibrikas, o kartais šiek tiek gailiuosi, kad palikau kalbotyrą. Iš to, kas dabar vyksta šioje srityje, mane galbūt ypač domina kognityvinė metaforos teorija; Beje, tai labai svarbu ir religinių tekstų hermeneutikai – suprasti pačią religijos kalbą, jos prigimtį.

Kur sužinoti daugiau

Sergejus Averintsevas. „Graikų „literatūra“ ir Artimųjų Rytų „literatūra“ (rinkinys „Retorika ir Europos literatūros tradicijos ištakos“, 1996 m.)

Klasikinis Averincevo straipsnis gali būti puikus įvadas į Senovės Rytų ir helenizmo kultūrų susitikimo istoriją.

Arkadijus Kovelmanas. "Helenizmas ir žydų kultūra" (2007)

Šią kolekciją parašė žymus judaizmo ir helenizmo laikotarpio ekspertas ir leis sužinoti, kaip įvyko dviejų kultūrų – hebrajų ir helenizmo – susidūrimas.

Karen H. Jobes, Moises Silva. „Kvietimas į Septuagintą“ (2000)

Kalbant apie knygas, kurios skaitytoją supažindintų su pačios Septuagintos problemomis, situacija prastesnė. Anglų kalba yra daugybė skirtingų „Septuagintos įvadų“ – nuo ​​skirtų profesionaliems filologams iki skirtų plačiausiai auditorijai. Yra išsamūs ir naujausi „Septuagintos įvadai“ prancūzų, vokiečių ir ispanų kalbomis. Tokios įžangos rusų kalba kol kas nėra ir šiuo metu prie to dirbu.

Ilja Vevyurko. „Septuaginta: Senojo Testamento senovės graikų tekstas religinės minties istorijoje“ (2013 m.)

Ši monografija buvo išleista neseniai. Skaityti nėra lengva: esmė ne tiek būtinybė gerai mokėti hebrajų ir senovės graikų kalbas, kiek tai, kad Septuagintos tekstas čia nagrinėjamas iš filosofinės, filosofinės ir teologinės perspektyvos, o tai, mano nuomone, , yra daug sunkiau suprantamas nei istorinis ir filologinis požiūris.

Emanuelis Tovas. „Senojo Testamento tekstologija“ (3 leidimas, 2015 m.)

Iš šios knygos galite pasisemti trumpos informacijos apie Septuagintą, jos tekstinę istoriją ir jos santykio su hebrajišku tekstu pavyzdžių. Tovas šiandien yra garsiausias hebrajų Biblijos tekstų kritikas; jo darbai visada enciklopediškai glausti ir informatyvūs. Jis turi studijas, skirtas specialiai Septuagintai, bet, deja, jos nebuvo išverstos į rusų kalbą.

Paskaitai skirta paroda

Paskaitai Rusijos valstybinės bibliotekos Rytų literatūros centro ir Rusijos valstybinės bibliotekos Retų knygų tyrimo skyriaus darbuotojai parengė mini parodą iš trijų retų knygų iš bibliotekos fondų.

Parodoje pristatomas vokiškas XVI a. Tanakh (hebrajų Biblija kanonine žydų konfigūracija) leidimas; Psalmė Venecijoje išspausdinta italų spaustuvininko Aldo Manučio; taip pat pirmasis pilnas Biblijos teksto leidimas graikų kalba, parengtas XVI amžiuje, taip pat Aldo Manučio spaustuvėje.

Ant fiksuoto muselės lapo yra leidinio savininko barono Gunzburgo pavardė.

„Šventasis kelias“ yra pilnas vokalizuotas Tanakh (hebrajų Biblijos) tekstas, kurį redagavo Elias Gutter. Hamburgas, 1587 m

Kiekvienos Biblijos knygos pradžioje prie lapų priklijuojamos nedidelės pergamentinės žymelės, išsikišusios iš šoninio krašto.

Saugyklos kodas TsVL RSL: Ginz 4/1839 (Gintsburg kolekcija)

„Šventasis kelias“ yra pilnas vokalizuotas Tanakh (hebrajų Biblijos) tekstas, kurį redagavo Elias Gutter. Hamburgas, 1587 m

Knygoje pateikiama išsami redaktoriaus lotyniška pratarmė, kurioje apžvelgiami biblinės kalbos pagrindai ir gramatinės lentelės.

Saugyklos kodas TsVL RSL: Ginz 4/1839 (Gintsburg kolekcija)

„Šventasis kelias“ yra pilnas vokalizuotas Tanakh (hebrajų Biblijos) tekstas, kurį redagavo Elias Gutter. Hamburgas, 1587 m Saugyklos kodas TsVL RSL: Ginz 4/1839 (Gintsburg kolekcija)

„Šventasis kelias“ yra pilnas vokalizuotas Tanakh (hebrajų Biblijos) tekstas, kurį redagavo Elias Gutter. Hamburgas, 1587 m Saugyklos kodas TsVL RSL: Ginz 4/1839 (Gintsburg kolekcija)

„Šventasis kelias“ yra pilnas vokalizuotas Tanakh (hebrajų Biblijos) tekstas, kurį redagavo Elias Gutter. Hamburgas, 1587 m

Atskirame lape pateikiami tos pačios 117 psalmės eilutės vertimų pavyzdžiai į 30 kalbų – aramėjų, arabų, sirų, etiopų, graikų, septyni skirtingi vertimai į lotynų, kelios germanų kalbos įvairiais gotikiniais raštais (įskaitant tokius egzotiškus). kaip vandalas), islandų, čekų, lenkų, kroatų ir rusų, kuri vadinama Lingua Moscoutica ir yra pavaizduota labai archajiškai.

Saugyklos kodas TsVL RSL: Ginz 4/1839 (Gintsburg kolekcija)

„Šventasis kelias“ yra pilnas vokalizuotas Tanakh (hebrajų Biblijos) tekstas, kurį redagavo Elias Gutter. Hamburgas, 1587 m Saugyklos kodas TsVL RSL: Ginz 4/1839 (Gintsburg kolekcija)

„Šventasis kelias“ yra pilnas vokalizuotas Tanakh (hebrajų Biblijos) tekstas, kurį redagavo Elias Gutter. Hamburgas, 1587 m Saugyklos kodas TsVL RSL: Ginz 4/1839 (Gintsburg kolekcija)

Ši knyga skirta broliams ir seserims Kristuje, kurie tiki mano sugebėjimais ir bendrauja su manimi mokydami Dievo tiesą.

Neįmanoma pervertinti palaiminimo, kurį Visatos Kūrėjas suteikė žmonijai – rašytinį Jo valios pareiškimą Šventajame Rašte.

Vienas iš nuostabių Biblijos dalykų yra jos gebėjimas perteikti šventos Dievo žinios prasmę bet kuria kalba, į kurią ji yra išversta. Nė viena knyga nėra taip gerai pritaikyta šimtams kalbų, kuriomis kalba šiame pasaulyje gyvenantys žmonės. Tačiau joks vertimas negali visiškai perteikti originalo kalbos turtingumo. Ne visada pavyksta atkurti subtilius prasmės ir minties niuansus perteikiant juos kita kalba. Dėl šios priežasties nuo paviršiaus paslėpta begalė „grynuolių“, kurie trokšta būti atskleisti dėmesingam Knygų knygos skaitytojui.

Graikiškas Naujojo Testamento tekstas gana tiksliai vadinamas didžiausiu lobiu visos pasaulio literatūros rinkinyje. Naujasis Testamentas iš pradžių buvo parašytas koine graikų kalba, kuria kalbėjo paprasti žmonės pirmajame amžiuje. Koine graikų kalba yra pats tiksliausias žmogaus minties išraiškos instrumentas, kuris kada nors egzistavo mūsų pasaulyje. Todėl nenuostabu, kad Dievo apvaizda pasirinko būtent šią priemonę dangiškojo apreiškimo perdavimui žmonijai.

Kai kurie žmonės mano, kad graikų kalbos studijos domina tik tyrinėtojus. Yra tokių „dvasingų“ asmenų, kurie norėtų išlaikyti tokią nuomonę, kad turėtų kažkokią paslaptingą valdžią ne specialistams. Liūdna tai, kad daug žmonių graikų kalbos atbaido ne dėl to, kad tai yra senovės užsienio kalba. Tokia baimė atima iš žmogaus visus turtus, kurie yra graikiškame Naujojo Testamento tekste.

Žymus mokslininkas A. T. Robertsonas skatino ne specialistus mokytis graikiško Naujojo Testamento teksto tyrimo metodų. Jis sakė, kad „graikų kalbos žinios vienokiu ar kitokiu laipsniu yra prieinamos kiekvienam“. Sutinku su šiuo teiginiu. Šiandien yra tiek daug studijų priemonių ir metodų, kad net paprastas žmogus, norintis tyrinėti Dievo žodžio lobius, gali turėti galimybę. Šią knygą parašiau būtent šiam tikslui. Jo tikslas – parodyti, kaip galite patys įsigilinti į originalaus Naujojo Testamento teksto turtingumą. Jei pradėsite tai studijuoti, prieš jus atsivers nauji horizontai.

Ypatingas ačiū Betty, Jared ir Jason Jackson, John Hanson ir Harry Brantley, kad perskaitėte rankraštį ir pateikėte naudingų pasiūlymų.

Veinas Džeksonas

1 βίβλος

λευκή (πρασίνη, κυανή, κίτρινη) βίβλος - laistyti balta (žalia, mėlyna, geltona) knyga;

2) Biblija;

3) botas. bastas

2 βίβλος

ἡ βίβλος knyga ( trečiaτὰ βιβλία Biblija; biblioteka)

3 2316

{daiktavardis, 1343}

4 θεός

{daiktavardis, 1343}

5 θεός

{daiktavardis, 1343}

6 Βίβλος

[vivlos] ουσ θ Biblija.

Taip pat žiūrėkite kituose žodynuose:

BIBLIJA- (graikiškos Biblijos knygos), arba Šventasis Raštas, knyga, apimanti knygas, parašytas kita hebrajų kalba. kalba, žydų kanono knygos, vadinamos krikščionimis (kartu su keliomis vadinamosiomis antrojo kanono knygomis, kurios pasirodė tik išverstos į graikų kalbą arba parašytos ... ... Filosofinė enciklopedija

Biblija- (gr. τα βιβλια knygos) religinės literatūros kūrinių, pripažintų šventais krikščionių ir žydų religijose, pavadinimas (pavadinimas τα βιβλια yra pasiskolintas iš Siracho sūnaus Jėzaus išminties knygos įvado, kur šis vardas ... ... Literatūros enciklopedija

BIBLIJA- (graikų bibliono knyga). Šventosios Senojo ir Naujojo Testamento knygos. Užsienio žodžių žodynas, įtrauktas į rusų kalbą. Chudinovas A.N., 1910. BIBLIJA (graikų kalba) reiškia knygas, kurias krikščionių bažnyčia pripažįsta kaip parašytas Dievo Dvasios,... ... Rusų kalbos svetimžodžių žodynas

Biblija- - plati įvairios kilmės ir turinio knygų kolekcija (žodis „Biblija“ kilęs iš graikų kalbos βιβλία „knygos“). Jis padalintas į dvi dalis: Senąjį Testamentą ir Naująjį Testamentą. Senąjį Testamentą sudaro 48 knygos, parašytos XI a. pr. Kr e. iki I a n...... Senovės Rusijos raštininkų ir knygiškumo žodynas

BIBLIJA- negali būti Visagalio darbas vien todėl, kad Jis per daug glostančiai kalba apie save ir per blogai apie žmogų. Bet gal tai tik įrodo, kad Jis yra jos Autorius? Christian Friedrich Goebbel Aš perskaičiau baudžiamąjį kodeksą ir Bibliją. Biblija...... Suvestinė aforizmų enciklopedija