Žaliųjų augalų vaidmuo gamtoje ir žmogaus gyvenime. Kokį vaidmenį augalai vaidina gamtoje ir žmogaus gyvenime?

    Galite atsakyti vienu sakiniu. Jei Žemės planetoje nebūtų augalų, Žemėje nebūtų ir gyvybės. Augalai vaidina vieną iš svarbiausių vaidmenų gyvenime. Jie perdirba anglies dioksidasį deguonį. Augalai maitina žmones ir gyvūnus. Jie apsaugo nuo vėjo ir sudaro derlingą dirvožemio sluoksnį.

    Augalai yra sintezatoriai-konvertoriai, kuriantys iš paprastų medžiagų ir saulės energija medžiagos yra sudėtingesnės.

    Augalai taip pat aktyviai dalyvauja planetos dujų mainuose, praturtindami planetos atmosferą deguonimi.

    Augalų svarbą gamtoje sunku neįvertinti. Visų pirma, bet kuris augalas gamina deguonį ir sunaudoja anglies dioksidą, tai yra, jis sudaro žemės atmosferos sudėtį. Augalai taip pat yra maistas, beveik bet kurios mitybos grandinės grandis, sugeriantis mineralus iš dirvožemio ir perdirbantis į organines medžiagas. Augalai savo šaknimis sugeba sustiprinti dirvožemį ir atsispirti vandens erozijai ar smėlio plitimui. Augalai konservuoti vandens balansas dirvožemis, neleidžiantis vandeniui patekti į giliuosius sluoksnius ir išdžiūti dirvą paviršiuje. Augalai netgi valo vandenį. Bet, žinoma, jie labiau filtruoja orą – sulaiko kenksmingus nešvarumus. Daugybė gyvų būtybių slepiasi ir gyvena augaluose – nuo ​​mažiausių iki didžiausių. Oro drėgmę augalai didina ir nuolat išgarindami iš dirvos paimtą drėgmę.

    Augalų vaidmuo gamtoje yra svarbiausias:

    1. Maisto šaltinis – tik augalai sugeba iš neorganinių medžiagų susintetinti organines medžiagas ir kaupti jas savo organizme. Jie VISADA yra BET KOKIOS maisto grandinės pradžioje
    2. Deguonies šaltinis Žemės planetoje
    3. Dėl nuolatinio garavimo ir drėgmės sugėrimo su jame ištirpusia mineralai- dalyvauti vandens ir medžiagų cikle
    4. Dėl vandens garavimo jie dalyvauja formuojantis krituliams ir klimatui
    5. Jie yra namai (buveinė) didžiajai daugumai gyvūnų rūšių
    6. Geba atkurti dirvožemio derlingumą
    7. Atlikite gyvybiškai svarbų vaidmenį ekosistemos paveldėjimo ir savarankiško vystymosi procese
  • Augalai atlieka daugybę vaidmenų ir visi jie yra labai svarbūs:

    1 Augalai fotosintezės būdu pripildo mūsų orą deguonimi.

    2 Augalai yra maistas gyvūnams, paukščiams ir vabzdžiams.

    3 Augalai gali būti naudojami medicinoje.

    4 Mediena gali būti naudojama namams ir baldams gaminti.

    5 Kai kurių rūšių augalai gali būti naudojami drabužiams gaminti.

    Klasikinis atsakymo aiškinimas yra anglies dioksido pavertimas deguonimi. Kalbant poetiškai, tiksliau literatūriškai, tai yra mūsų planetos plaučiai. Augalų pagalba Žemė kvėpuoja. O dabar atsakymas yra kitoje plotmėje. Žmogus yra emocinga būtybė, o augalai sukelia teigiamas emocijas. Taigi, galima pridurti, augalai reikalingi sielai.

    Augalų vaidmuo gamtoje yra neįkainojamas. Ir iš tiesų, be augalų mūsų pasaulis būtų visiškai kitoks.

    Augalų dėka mūsų atmosferoje gausu deguonies, kurį fotosintezės procese gamina žalieji augalai.

    Augalams irstant susidaro organinės medžiagos, naudojamos organizmams maitinti. Taip pat kaupiasi mineralų (anglies, durpių,...) pavidalu.

    Ir galiausiai augalai daro mūsų pasaulį gražų, net jei žmogus išmoks sintetinti deguonį ir gali gyventi be augalų, pasaulis be jų bus niūrus ir pilkas.

    Augalai yra pagrindiniai autotrofiniai organizmai, kurie saulės šviesą paverčia energija, kad sukurtų organines medžiagas.

    Labiausiai išsivysčiusios šios karalystės atstovai gyvena sausumoje: gaubtasėkliai, vienaląsčiai ir Asteraceae šeima.

    Jūra yra buveinė žemesni augalai, dumbliai. Būtent dumbliai sudaro didžiąją planktono masės dalį, jie yra pagrindinis jūros gyvybės maisto šaltinis ir pagrindinis deguonies gamintojas Žemėje (Amazon miškuose chlorofilo masė daug mažesnė nei dumblių).

    Augalai sugeria anglies dioksidą, tuo pačiu išskirdami deguonį – todėl oras tampa tinkamas kvėpuoti visoms gyvoms būtybėms.

    Augalai yra visų gyvų būtybių žemėje, įskaitant žmones, maisto išteklių pagrindas. Žmonės juos naudoja įvairiose pramonės šakose: Maisto pramone, medicinos pramonė ir kt.

    Žalia danga saugo ir pačią žemę: pavyzdžiui, šaknis įvairūs augalai sulaiko dirvą, o augalų krūmynai gali atremti džiūstančius saulės spindulius, sukurdami reikalingą klimatą bet kurioje konkrečioje vietoje. Jie taip pat apsaugo dirvą nuo atmosferos poveikio, destruktyvių vandens srautų ir derlingų dirvožemių užpildymo smėliu.

    Augalai prisideda prie mineralų susidarymo.

    Šis klausimas buvo sukurtas man, nes jau penkiolika metų dėstau augalų fiziologiją universitete. Negalima pervertinti augalų vaidmens mūsų planetos, visų gyvų organizmų, įskaitant gyvūnus ir žmones, gyvenime. Gyvenimas tiesiog nebūtų įmanomas be jų dalyvavimo.

    1) Tai buvo augalai, kurie prisidėjo prie atmosferos sudėties pasikeitimo, prisotindami ją deguonimi (21%), kuris susidaro fotosintezės metu, taip pat sumažindamas anglies dioksido koncentraciją nuo 4% iki 0,03%. kurie prisidėjo prie gyvūnų pasaulio vystymosi.

    2) Antra svarbiausias aspektas- tai yra ozono ekrano sukūrimas, kuris įmanomas tik esant deguoniui. Jis apsaugo visus gyvus dalykus nuo UV spindulių.

    3) Didžiulių, bet ne begalinių organinių medžiagų (durpių, anglių ir kt.) atsargų sukūrimas augalų pagalba.

    4) Augalai tarnauja kaip maistas daugeliui gyvūnų ir žmonių, jie yra svarbiausia maisto grandinės grandis.

    5) Vaistinės žaliavos naudojamos farmacijos pramonėje vaistams gaminti.

    6) Mediena naudojama baldų gamybai, namų statybai ir daug daugiau.

    7) Kai kurie augalai (linai, medvilnė ir kt.) naudojami audiniams gaminti.

Augalų svarba gamtoje ir žmogaus gyvenime. Kaip žinome, visi žmonės ir gyvūnai kvėpuoja deguonimi ir išskiria anglies dioksidą. Anglies dioksido kiekis ore taip pat didėja deginant kurą. Savo ruožtu augalai šviesoje sugeria anglies dioksidą iš oro ir išskiria deguonį.

Be to, augalai praturtina orą deguonimi, sumažindami anglies dioksido kiekį. Dėl to, kad deguonis yra būtinas žmonių ir gyvūnų gyvenimo komponentas, gyvenimas Žemėje būtų neįmanomas be žaliųjų augalų.

Deguonimi praturtinti miestus ir kaimus – prospektus, bulvarus, gatves ir kt. apželdinimas. Žmonės sodina medžius ir krūmus, kuria parkus, bulvarus, gėlynus, veją. Apskritai, bet kuriame planetos mieste jie stengiasi pasodinti kuo daugiau augalų, reikalingų gyventojų sveikatai išsaugoti. Atsižvelgdami į tai, kad augalai sugeria anglies dioksidą, jie taip pat išskiria į orą deguonies ir kai kurių dujinių medžiagų, kurios sulaiko dulkes ir naikina sveikatai kenksmingus mikrobus.

Todėl privalome pasirūpinti savo augalų, kiekvieno lapo apsauga, didinti želdynus, o tiksliau – nepamiršti pasodinti naujų augalų, juos prižiūrėti, saugoti nuo pažeidimų.

Didelį vaidmenį vaidina ir augalų svarba juose esančioms organinėms medžiagoms formuotis. Žalieji augalai sukuria organines medžiagas, o žmonės ir gyvūnai jas gauna jau paruoštas iš žalių augalų mitybai. Žmonės auga auginami augalai siekiant toliau nuimti vaisių, daržovių, grūdų ir kt. ir suvalgyti juos bei pasilikti žiemai. O ūkiniams gyvuliams renkami grūdai ir silosas, kurie taip pat reikalingi gyvulių gyvenimui, nes juose yra maistingų organinių medžiagų. Gyvūnai negalėtų egzistuoti be žalių augalų, nes minta paruoštomis juose susidarančiomis organinėmis medžiagomis.

Didelėse pievose taip pat galima rasti daug naudingos organinės medžiagos, kuri naudojama kaip pašaras gyvuliams. Tam galvijai išvaromi į ganyklas arba pjaunama žolė ir renkamas šienas. Tačiau pjauti reikia pačioje žolės žydėjimo pradžioje, nes šiuo metu augaluose yra daugiausiai sultingų augalų. maistinių medžiagų. Jei šienaujama žydėjimo ar derėjimo metu, žolė tampa šiurkštesnė, o jos maistinė kokybė gerokai pablogėja.

Dėl to galime teigti, kad augalų svarba gamtoje ir žmogaus gyvenime vaidina labai svarbų vaidmenį. Nes žalieji augalai Jie aprūpina žmones maistu, žaliavomis pramonei ir pašarais ūkio gyvuliams.

Vaikystėje visada užduodavau kvailą klausimą, kodėl egzistuoja kai kurie gyvūnai, jei jie nenaudingi. Taip pat stebino ir nustebino augalų įvairovė. Bet gamtoje viskas yra tarpusavyje susiję ir viskam yra priežastis, kurią aš supratau šiek tiek daugiau vyresniame amžiuje.

Gyvybės atsiradimas Žemėje

Pirmiausia turime įsigilinti į mūsų planetos istoriją. Tam tikru jo vystymosi momentu, būtent prieš tris su puse milijardo metų, jame atsirado gyvybė. Tai buvo nedideli mikroorganizmai, kurie vėliau išsivystė ir buvo suskirstyti į daugybę rūšių.

Pirmieji pasirodė augalai, kurie iš pradžių egzistavo vandenyje, o paskui pamažu pradėjo užkariauti žemę. Tada pradėjo atsirasti gyvūnai.

Visi gyvi organizmai sudaro vieną visumą, o planetoje jie yra sukurti idealios sąlygos už jų egzistavimą ir sąveiką su gamta bei tarpusavyje.


Augalų ir gyvūnų vaidmuo planetos gyvenime

Taigi kodėl augalai ir gyvūnai egzistuoja? Pirmiausia pažvelkime į augalus. Štai keletas dalykų, kuriuos galima pabrėžti:

Be augalų ozono sluoksnis atmosferoje negalėtų susidaryti, todėl gyvybė mūsų planetoje būtų neįmanoma. Be to, daugelis augalų yra pagrindinis kitų rūšių mitybos grandinės elementas.

Kalbant apie gyvūnų vaidmenį, šiandien į juos žiūriu per žmogaus veiklos prizmę. Pavyzdžiui, arklys naudojamas Žemdirbystė. Naminiai paukščiai ir galvijai taip pat. Tačiau pažvelgus globaliau, visi gyvūnai yra vienas iš maisto grandinės elementų. Jei nors vienas elementas iškrenta, pusiausvyra gamtoje sutrinka.


Pavyzdžiui, vabzdžiai turi daug naudos, nes jų dėka dauginasi daugelio rūšių augalai. Žolėdžiai valgo augalus, o mėsėdžiai – žolėdžius. Tai taip pat yra maisto grandinė, tačiau jos dėka išlaikoma gyvų organizmų pusiausvyra planetoje.

Augalai ir gyvūnai yra vienas mūsų planetos mechanizmas.

Pasirinkite skyrių Biologija Biologijos testai Biologija. Klausimo atsakymas. Pasirengti UNT Mokomajam ir metodiniam biologijos vadovui 2008 Biologijos mokomoji literatūra Biologija-mokytojas Biologija. Pamatinė medžiaga Žmogaus anatomija, fiziologija ir higiena Botanika Zoologija Bendroji biologija Išnykę Kazachstano gyvūnai Gyvybiniai žmonijos ištekliai Faktinės bado ir skurdo priežastys Žemėje ir jų pašalinimo galimybės Maisto ištekliai Energijos ištekliai Knyga skaitymui apie botaniką Knyga skaitymui apie zoologija Kazachstano paukščiai. I tomas Geografija Geografijos testai Klausimai ir atsakymai apie Kazachstano geografiją Testų užduotys, atsakymai apie geografiją stojantiesiems į universitetus Testai apie Kazachstano geografiją 2005 Informacija Kazachstano istorija Kazachstano istorijos testai 3700 testų apie Kazachstano istoriją Klausimai ir atsakymai Kazachstano istorijos testai 2004 Kazachstano istorijos testai 2005 Kazachstano istorijos testai 2005 Kazachstano istorijos testai 2006 Kazachstano istorijos testai 2007 Kazachstano istorijos vadovėliai Kazachstano istoriografijos klausimai Kazachstano istoriografijos klausimai Socio- ekonominis sovietinio Kazachstano islamo vystymasis Kazachstano teritorijoje. Sovietų Kazachstano istoriografija (esė) Kazachstano istorija. Vadovėlis studentams ir moksleiviams. DIDYSIS ŠILKO KELIAS KAZAKSTANO TERITORIJOJE IR DVASINĖ KULTŪRA VI-XII a. Senovės valstybės Kazachstano teritorijoje: Uysuns, Kanglis, Xiongnu Kazachstanas senovėje Kazachstanas viduramžiais (XIII – XV a. 1 pusė) Kazachstanas kaip Aukso ordos dalis Kazachstanas mongolų valdymo laikais Genčių sąjungos Sakas ir sarmatai Ankstyvųjų viduramžių Kazachstanas (VI-XII a.) Viduramžių valstybės Kazachstano teritorijoje XIV-XV a. ANKSTYVŲJŲ VIDURAMŽIŲ KAZACHSTANO EKONOMIKA IR MIESTO KULTŪRA (VI-XII a.) Kazachstano viduramžių valstybių ekonomika ir kultūra XIII a. -XV amžius. KNYGA SKAITYTI APIE SENOVĖS PASAULIO ISTORIJĄ Religiniai įsitikinimai. Islamo plitimas Xiongnu: archeologija, kultūros ištakos, etninė istorija Shombuuziin Belcheer Xiongnu nekropolis Mongolijos Altajaus kalnuose Mokyklos kursas Kazachstano istorija Rugpjūčio pučas 1991 m. rugpjūčio 19-21 d. INDUSTRIALIZACIJA Kazachstano ir Kinijos santykiai XIX amžiuje Kazachstanas stagnacijos metais (60-80 m.) KAZACHSTANAS UŽSIENIO INTERVENCIJOS IR PILIETINIO KARO METAIS Kazachstanas8-190 m. Perestroika Kazachstanas šiais laikais KAZAKHIJA CIVILINIO KONFLIZAVIMO METU 1916 M. NACIONALINIS IŠSIVAISVIMO SUDĖJIMAS. Socialinis ir politinis gyvenimas KAZACHSTANO ŽMONĖS DIDŽIAME TĖVYNIO KARE Akmens amžius paleolitas (senasis akmens amžius) 2,5 mln. – 12 tūkst.pr.Kr. KOLEKTYVIZACIJA TARPTAUTINĖ NEPRIKLAUSOMOJO KAZACHSTANO SITUACIJA Kazachstano tautos tautinio išsivadavimo sukilimai XVIII-XIX a. NEPRIKLAUSOMAS KAZACHSTANO SOCIALINIS IR POLITINIS GYVENIMAS 30-aisiais. KAZACHSTANO EKONOMINĖS GALIOS DIDINIMAS. Nepriklausomų Kazachstano socialinė ir politinė raida Genčių sąjungos ir ankstyvosios valstybės Kazachstano teritorijoje Kazachstano Kazachstano regionų suvereniteto paskelbimas ankstyvajame geležies amžiuje. VIDURAMŽIAI (X-XIII a.) Kazachstanas XIII-XV a. pirmoji pusė Ankstyvųjų viduramžių valstybės (VI-IX a.) Kazachstano chanato stiprinimas XVI-XVII a. SANTYKIAI Rusijos istorija TĖVYNĖS ISTORIJA XX AMŽIAUS 1917 NAUJA EKONOMINĖ POLITIKA ATITIŠYMAS PIRMOJI RUSIJOS REVOLIUCIJA JŪČIA (1905-1907 ) PERESTROIKA PERGALĖ GALIA (1945-1953) RUSIJOS POLITIKA. PIRMASIS PASAULINIS KARAS RUSIJA XX A. PRADŽIOJE Politinės partijos ir visuomeniniai judėjimai XX amžiaus pradžioje. RUSIJA TARP REVOLIUCIJOS IR KARO (1907-1914) TOTALITARINĖS VALSTYBĖS KŪRIMAS TSRS (1928-1939) Socialinės studijos Įvairios medžiagos studijoms rusų kalba Testai rusų kalba Klausimai ir atsakymai rusų kalba Vadovėliai rusų kalba Rusų kalbos taisyklės