Karšto vandens tiekimo į butą temperatūra. Kokia karšto vandens temperatūra turi būti bute


Aprašomi karšto vandens tiekimo, šalto vandens tiekimo standartai, tiekiamo vandens temperatūros standartai, taip pat sanitariniai karšto vandens tiekimo standartai. Pateikiami leistini vandens temperatūros intervalai ir vandens kiekis vienam žmogui per dieną.

Šalto vandens tiekimo punktuose vartotojai turėtų gauti tik švarų ir geriamą vandenį. Karšto vandens tiekimo vandens taške reikalavimai skiriasi nuo šalto vandens tiekimo reikalavimų tuo, kad jais siekiama tik atitikti temperatūros režimas o ne dėl vandens kokybės.

Karšto vandens tiekimo standartai

  1. Centrinio karšto vandens tiekimo šildymo tinklas, kuriame yra vandentiekis, turi tiekti vartotoją 60 laipsnių ir ne laipsniu žemesnės temperatūros vandenį;

  2. Šildant vandenį centrinėje karšto vandens tiekimo sistemoje naudojant vandens šildytuvą, jo temperatūra turi būti ne žemesnė kaip penkiasdešimt laipsnių;
  3. (Taip pat žiūrėkite:)
  4. Vietinėse karšto vandens tiekimo sistemose karšto vandens temperatūra išleidimo angoje turi būti aukštesnė nei šešiasdešimt laipsnių;

  5. Tiekiant vandenį vidurinėms mokykloms, vaikų globos namams, ikimokyklinėms įstaigoms, taip pat kai kurioms gydymo ir prevencijos įstaigoms bei socialinio draudimo įstaigoms yra taikomi apribojimai ir vandens temperatūra neturi viršyti 37 laipsnių;

  6. Temperatūra patiekiant karštas vanduo neturi viršyti 75 laipsnių.

Karšto vandens vartojimo sanitariniai standartai

Karšto vandens tiekimo normos yra aiškiai nurodytos sanitarinėse karšto vandens normose, skaičiuojant vienam asmeniui, tai yra nuo 85 iki 100 litrų per dieną. Yra aiškūs karšto vandens tiekimo reikalavimai, taikomi karštam vandeniui (buitiniams ir pramoniniams tikslams). Karšto vandens tiekimo sanitariniai standartai numato vandens nuleidimo į kanalizaciją taisykles. Kuriant panašią sistemą, Detali informacijašia tema galima rasti GOST karšto vandens tiekimo. (Taip pat žiūrėkite:)

Pastabos:

  1. Standartinis komunalinių paslaugų suvartojimas yra nustatytas ir atitinka šių paslaugų kokybės reikalavimus, kuriuos numato teisėkūros norminis teisės aktas.

  2. Nustatyti vartojimo standartą viešąsias paslaugas, atsižvelgiama į aukštų skaičių, vidaus inžinerinės įrangos nusidėvėjimą, šilumos tiekimo sistemų tipą.

  3. Komunalinė paslauga, kuria siekiama suteikti turtą daugiabučiame name, apskaita vedama nustatant komunalinių paslaugų vartojimo standartą.
  4. (Taip pat žiūrėkite:)
  5. Komunalinių paslaugų tarifai galioja ir bendrabučiams.

Svarbu! Norint apskaičiuoti karšto vandens suvartojimo normą, reikia žinoti, kiek karšto vandens suvartoja vienas žmogus didžiausio vandens suvartojimo valandą. Gyvenamieji pastatai vartoti - 7,9; 10 ir 10,9 l/asm.val.
Bendrabučiuose su bendrais dušais - 6,3 l/asm. val., jei papildomai veikia valgyklos ir skalbyklos - 6,5 l/asm. val.
Išlaidos viešbučiams - 8,2; 16 ir 12 l/asm.val.

Vandens suvartojimas vienam asmeniui, reguliariai maudantis vonioje arba duše, yra 105 ir 120 litrų per dieną. Daugiaaukščiuose pastatuose, kuriuose yra 12 ir daugiau aukštų, norma yra 115 ir 130 litrų per dieną. (Taip pat žiūrėkite:)
Bendrabučiuose, kuriuose įrengti bendri dušai, taip pat valgyklose ir skalbyklose – 80 litrų per dieną. Viešbučiai, moteliai ir pensionai su įrengimu bendros vonios, taip pat jei yra dušai, vandens suvartojimas yra 70 litrų per dieną, o su voniomis įrengtomis visuose kambariuose - 200 litrų per dieną (su dušais visuose kambariuose - 140 litrų per dieną).

Karšto vandens tiekimo temperatūros standartai tiesiogiai priklauso nuo to, kokia karšto vandens tiekimo sistema naudojama.
Vietinis centralizuotos sistemos, yra prijungti prie atvirų šilumos tiekimo sistemų, su tokia vandens tiekimo sistema turi būti 60°C temperatūra, o uždarose sistemose tiekiamas 55°C vanduo.

Norint nustatyti vandens šildytuvų šildymo paviršius, koeficientas nomogramoje sumažintas iki 0,75. Tai leidžia atsižvelgti į šilumos nuostolius tinkluose, taip pat kontroliuoja nuosėdų lygį, kuris nusėda ant žalvario vamzdžių sienelių, kurios yra šilumos perdavimo paviršius.

Pasirinkimas turėtų būti atliekamas pagal nurodytą karšto vandens tiekimo sistemos debitą.

Šalto vandens tiekimo suvartojimo standartas

  • Karšto ir šalto vandens tiekimo normatyvai nustatomi vadovaujantis viešųjų paslaugų kokybės reikalavimais, kuriuos numato įstatymai.

  • Norint nustatyti šalto vandens suvartojimo standartą, atsižvelgiama į namo aukštų skaičių, inžinerinės įrangos nusidėvėjimo laipsnį ir naudojamų šilumos tiekimo sistemų tipą.

  • Šaltas vanduo skirtas daugiabučio namo bendrajai nuosavybei suteikti.

  • Uždara šilumos tiekimo sistema, be nurodyto vandens suvartojimo teikiant šalto vandens tiekimo komunalinę paslaugą, apskaičiuojant mokėjimo už karšto vandens tiekimą sumą, atsižvelgiama ir į kiekį saltas vanduo, kuris reikalingas ruošiant karštą vandenį, dėl kurio kiekio susitarta šio įsakymo priede Nr.

  • Toks pat šalto vandens tiekimo komunalinių paslaugų suvartojimo normatyvas skaičiuojamas ir bendrabučiams.

Karšto vandens temperatūros standartai

Procesams, kuriuose naudojamas karštas vanduo, reikia skirtingų temperatūrų. Medienos apdirbimo pramonėje medienai mirkyti naudojamas 35-40 laipsnių temperatūros vanduo. Kondensacinio popieriaus gamyboje cirkuliaciniam vandens tiekimui reikalingas 50 °C temperatūros vanduo. Celiuliozės plovimui reikalinga 60 °C temperatūra.

Esant 220-240 laipsnių temperatūrai, gaminamos medienos plaušo plokštės. Tekstilės ir maisto pramone naudokite 60-65°C temperatūros vandenį. Galvaniniuose procesuose vanduo naudojamas 80-90 °C, o preliminarus metalo plovimas turi būti atliekamas 70-90 °C temperatūroje.

Patarimas! Analizuojant šiuos pavyzdžius, akivaizdu, kad standartinį karšto vandens suvartojimą sanitarinėms ir buitinėms reikmėms bei pramonės reikmėms gali užtikrinti viena karšto vandens tiekimo sistema, kuri geriamąjį vandenį pašildys iki 50–65 °C. autonominis šilumos šaltinis.

Šiandien yra daug pramonės šakų, kurių technologija reikalauja naudoti apdoroto vandens skirtingos kokybės ir temperatūros, įskaitant geriamąjį vandenį pakilusi temperatūra. Tokios įmonės dažniausiai kuria skirtingas karšto vandens sistemas, kad galėtų tiekti skirtingos kokybės ir temperatūros vandenį.

Karšto vandens tiekimo vamzdynų skaičiavimo principas

Karšto vandens tiekimo sistemų tiekimo vamzdyno apskaičiavimas atliekamas parenkant tokio skersmens vamzdynus, kad tiekimo slėgis būtų kiek įmanoma išnaudotas, kad būtų užtikrintas reikiamo karšto vandens kiekio tiekimas nutolusiems ir aukštiems vandens surinkimo punktams tiekti.

Naudoti medžiagą leidžiama tik tuo atveju, jei yra indeksuota nuoroda į puslapį su medžiaga.

Karšto vandens tiekimo sistemos buvimas yra būtina sąlyga bet kokiam moderniam patogiam būstui. Dėl šios priežasties kiekvienam gyvenamojo namo savininkui svarbu žinoti, kokios temperatūros čiaupe turi būti karštas vanduo čiaupe pagal 2016 m. SNP standartą.

Reikėtų pažymėti, kad karšto vandens tiekimas atlieka gyvybiškai svarbią vartotojų funkciją. Su jo pagalba sumažėja virusų ir infekcijų susidarymo, pandemijų ir epidemiologinių ligų išsivystymo tikimybė. Karštas vanduo taip pat yra patogumas, leidžiantis išlaikyti butą švarų ir nepatirti diskomforto jame gyvenant.

Kiekvienas žmogus gali išmatuoti tiekiamo vandens temperatūrą įprastu termometru. Todėl svarbu žinoti vyriausybės reglamentais patvirtintus standartinius karšto vandens rodiklius:

  • uždaros sistemos - nuo 50 laipsnių;
  • atviros sistemos – nuo ​​60 laipsnių;
  • sąnarių sistemos – nuo ​​75 laipsnių.

Išsiaiškinę, kokios temperatūros karštas vanduo turi būti bute pagal įstatymus, galite saugiai apginti savo teises į komunalines paslaugas. Kartu svarbu, kad nebūtų nukrypimų į abi puses: esant nepakankamai temperatūrai kenksmingos bakterijos nesunaikins, o per daug įkaitintas vanduo gali nudeginti.

Pažymėtina, kad standartinė karšto vandens temperatūra daugiabutyje tam tikrais atvejais gali skirtis nuo faktinės situacijos. Komunalinės paslaugos turi teisę sumažinti tiekiamo vandens temperatūrą dėl šių priežasčių:

  • greitkelyje susidariusios avarinės situacijos arba siurblinė;
  • būsto komunikacijų gedimas;
  • atlikti planinę profilaktinę priežiūrą.

Dėl šių priežasčių gali nutrūkti karšto vandens tiekimas. Tačiau galiojantys teisės aktai taip pat nusako vandens tiekimo daugiabučiams namams nutraukimo laikotarpio trukmę:

  • iki 4 valandų iš eilės;
  • iki 8 valandų per mėnesį;
  • nelaimingų atsitikimų atveju iki 24 valandų.

Praktikoje komunalinės paslaugos gana dažnai pažeidžia nustatytą laiką. Patys būsto savininkai šios situacijos paveikti negali, tačiau gali pareikalauti perskaičiuoti vandens šildymui naudojamą tarifą. Ekonomistai paskaičiavo, kad atjungus karštą vandenį kaina turėtų sumažėti 0,15 proc.

Nebus įmanoma iš karto pritraukti specialistų išmatuoti vandens temperatūrą karštame čiaupe, nes yra aiškus patikrinimo algoritmas. Tik jo laikymasis leis surašyti aktą, kurį pripažins komunalinės ir kitos institucijos.

Jeigu karšto vandens temperatūra bute neatitinka 2016 m. standarto, tai šį faktą galima įrodyti atlikus tokią veiksmų seką:

  • atidarykite čiaupą su karštas vanduo 2-3 minutes nutekėti vamzdžiuose sustingusiam skysčiui;
  • padėkite specialią stiklinę po srove, kad užpildytumėte ją iki tam tikro lygio;
  • į stiklinę panardinkite termometrą, kuris matuoja iki 100 laipsnių temperatūrą;
  • užfiksuoti gautus rezultatus.

Reikia atsižvelgti į tai, kad abiem kryptimis leidžiamas tam tikras nukrypimas nuo standartinių temperatūros rodiklių:

  • 00.01-05.00 – iki 5 laipsnių;
  • 05.00-00.00 – iki 3 laipsnių.
  • paaiškinti atsisakymo atlikti bet kokius vandens tiekimo sistemos darbus priežastį;
  • imtis priemonių nustatytiems nukrypimams pašalinti.

Jei per savaitę nesiimama jokių praktinių priemonių padėčiai ištaisyti, kreipkitės į vietos valdžios institucijas arba teismus.

Situacija, kai karštas vanduo čiaupe negali pasiekti reikiamos temperatūros, nėra tokia reta. O norint suprasti, kad problema egzistuoja, visai nebūtina matuoti vandens temperatūros, pakanka pabandyti išsimaudyti. Toks renginys bus labiau panašus į grūdinimą nei į higieninę procedūrą. Ką daryti, jei karšto vandens temperatūra aiškiai toli nuo normalios, ir kur tokiu atveju kreiptis?

Pagal patvirtintus dokumentus, į gyvenamąsias patalpas tiekiamo karšto vandens standartinė temperatūra m daugiabučiai namai, turi būti bent 60 laipsnių.

Išimtis – naktis, nuo 0.00 iki 5.00 val., kai leidžiamas nustatyto normatyvo sumažėjimas, bet ne daugiau kaip 5 laipsniai. Dieną priimtina ne žemesnė kaip 57 °C temperatūra.

Kokie karšto vandens temperatūros standartai yra nustatyti pagal SanPin?

Karšto vandens temperatūra pagal SanPiN, pagal rezoliuciją 2.1.4.2496-09, turi atitikti šį standartą – minimali vertė yra 60 °C, o didžiausias lygis atitinka 75 laipsnius.

Leidžiami nedideli nukrypimai neviršijant penkių laipsnių nakties ir trijų dienos metu. Prieš patvirtindami tokius standartus, ekspertai turėjo atsižvelgti į tai, kokioje temperatūroje jie sukurti. nepalankios sąlygos kenksmingų bakterijų veiklai. Be to, karštas vanduo neturėtų sukelti odos nudegimų. Stebėkite, ar ši rezoliucija įgyvendinama , Valstybinė būsto inspekcija yra įgaliota.

Komunalinės paslaugos neturi teisės įrengti savo temperatūros standartai vanduo gyvenamosiose patalpose.

Jei normos neatitinka, koks karšto vandens skaičiavimo koeficientas taikomas?

Žinodami atsakymą į klausimą, kiek laipsnių karšto vandens turėtų būti, turite suprasti, koks skaičiavimo koeficientas turėtų būti taikomas, jei pažeidžiamas šis standartas.

Nustačius, kad karštas vanduo tiekiamas nesilaikant nustatytų temperatūros standartai, mokėjimas turi būti perskaičiuotas. Jei temperatūra nesiekia 40 laipsnių, reikia atsiskaityti šalto vandens kaina.

Koeficiento skaičiavimo algoritmas, jei pažeidžiamas normos rodiklis, yra toks:

Kas tris laipsnius žemiau normos tarifas kas valandą sumažinamas 0,1%.

Karštas vanduo neatitinka standarto, kur skųstis

Pagrindinis gyventojų nerimą keliantis klausimas daugiabučiai namai, jei karštas vanduo neatitinka standarto - Kur skųstis?

Pagal nustatytą taisyklę iš pradžių reikia skambinti į būsto ir komunalinių paslaugų arba valdymo tarnybą. Turėtumėte paaiškinti savo situaciją dispečeriui arba serviso darbuotojui. Taip pat turėtų būti atliktas panašus veiksmas, jei nėra karšto ir šalto vandens, reikia skambinti į dispečerinę. Tokiu atveju būtinai užsirašykite paraiškos pateikimo laiką, paraiškos numerį ir ją priėmusio dispečerio pavadinimą.

Jei tai buvo avarinė situacija, tada ji turi būti pašalinta, tačiau jei temperatūros kritimo čiaupe (vandens paėmimo vietoje) priežastis nebuvo nelaimingas atsitikimas ir problema nebuvo išspręsta, turite susisiekti su komunalines paslaugas asmeniškai ir popieriuje išdėstykite savo situaciją. Paraiškoje turite nurodyti matavimo rodiklius naktį ir dieną, savo paso duomenis ir adresą.

Toliau komunalinės paslaugos, iš anksto susitarus dėl renginio laiko, turėtų būti suteikta nemokama karšto vandens temperatūros matavimo paslauga. Po to pagal gautus duomenis surašomas aktas ir sprendžiama dėl perskaičiavimo būtinumo. Vienas iš akto egzempliorių turi būti perduotas gyvenamosios patalpos savininkui.

Matavimai atliekami pagal įdiegta sistema. Tam vanduo nupilamas per 3-5 minutes.

Kaip pateikti skundą

Skundą galite pateikti spausdintoje formoje arba parašyti ranka. Jame turi būti ši informacija:

  • Skundą teikiančio asmens duomenys – vardas, pavardė, adresas. Paprastai yra lapo kampe dešinėje pusėje
  • Organizacijos, kuriai pateikiamas skundas, pavadinimas
  • Trumpai apibūdinkite problemos esmę
  • Padarykite nuorodą į norminius dokumentus
  • Nurodykite organizacijų, kurioms buvo išsiųstos paraiškos, neveikimą, jei tokių buvo.
  • Išvardykite prie paraiškos pridedamus dokumentus
  • Pasirašykite ir data

Skundas pateikiamas būsto ir komunalinėms tarnyboms arba Baudžiamajam kodeksui, o jei iš jų gaunamas raštiškas atsisakymas, pareiškimas pateikiamas teismui, prokuratūrai arba Rospotrebnadzor.

Kaip paprašyti perskaičiavimo

Kad būtų atliktas perskaičiavimas, turite pateikti pretenziją būsto ir komunalinėms tarnyboms. Prie paraiškos turi būti pridėta temperatūros matavimo protokolo kopija. Tokį aktą galite surašyti patys, kviesdami kaimynus liudininkais.

Taip pat prie prašymo pridedama informacija apie kreipimąsi į avarinę tarnybą arba būsto ir komunalinių paslaugų valdymo skyrių – prašymo pateikimo data, prašymo numeris ir kreipimosi priežastis. Galima surašyti kolektyvinį namo gyventojų kreipimąsi.

Jei perskaičiavimas neatliekamas, reikėtų kreiptis į apylinkės teismą arba prokuratūrą.

Kovodami už savo teises, turėtumėte atsiminti pagrindinį dalyką - karšto vandens normų nesilaikymas čiaupe ne tik sukelia nepatogumų, bet ir yra rimtas būsto bei komunalinių paslaugų pažeidimas. Karšto vandens tiekimas ir šildymas turi būti nuolat stebimi.

Skaitytojas Bocman7 forume kalbėjo apie skaudžią problemą, kurios nepavyksta išspręsti jau kelis mėnesius. „Nežinau, kur, kaip ir su kuo susisiekti. Gyvenu regiono centre Chruščiovo pastato 5 aukšte, iš karšto čiaupo teka šaltas vanduo. Kad kūno temperatūra nukristų, reikia išpilti vandens vonią. Sumontuoti skaitikliai. Ar yra kokie nors karšto vandens temperatūros standartai gyventojams?“– klausia vyras.

Situaciją, kurią, atrodytų, galima nesunkiai išspręsti vienu skambučiu į būsto ir komunalinių paslaugų skyrių, apsunkina tai, kad problemas žino ir patys komunalininkai, tačiau jas sutinka spręsti tik lokaliai. „Kai atvažiuoja būsto ir komunalinės paslaugos, vanduo iš čiaupo yra verdantis. Mes turime kažkokį temperatūros jutiklį rūsyje, tai jie įjungia jį kada nori.

Karšto vandens temperatūros standartai tikrai egzistuoja ir, nepriekaištingai įgyvendinami, gali patikti bet kuriam vartotojui, sumokančiam tik 30% faktinių komunalinių paslaugų kainos. Pagal 2003 m. gegužės 30 d. Baltarusijos Respublikos Ministrų Tarybos nutarimo Nr. 724 „Valstybinių socialinių standartų sistema respublikos gyventojams aptarnauti“ 5 punktą karšto vandens temperatūros norma yra 50 laipsnių. ° C ir yra reglamentuojamas SNiP 2.04.01-85 „Pastatų vidaus vandentiekis ir kanalizacija“ ir SanNiP Nr. 4723-88 „Centralizuotų karšto vandens tiekimo sistemų projektavimo ir eksploatavimo sanitarinės taisyklės“. Pagal šių dokumentų standartus uždaroms šildymo sistemoms vandens temperatūra nustatoma 50°C, atviroms šildymo sistemoms ne žemesnė kaip 60°C. Rezoliucijoje taip pat yra privalomas punktas: „Atsižvelgiant į finansines vietos biudžetų galimybes apmokėti šilumos energijos gamybos sąnaudas, siūloma karšto vandens temperatūrą nustatyti ne žemesnę kaip 50°C, o tai užtikrins sanitarinių ir higienos reikalavimų laikymąsi.

O TKP 45-4.01-52-2007 5.4 pastraipoje net kalbama apie skaitytojui neįveikiamas temperatūras: „Vandens tiekimo vietose turi būti numatyta karšto vandens temperatūra: a) ne žemesnė kaip 60 °C ir ne aukštesnė kaip 75 ° C - centralizuotoms karšto vandens tiekimo sistemoms, pritvirtintas prie atviros sistemosšilumos tiekimas; b) ne žemesnė kaip 50°C ir ne aukštesnė kaip 75°C – taip pat pritvirtinta prie uždaros sistemosšilumos tiekimas“.

Tiesa, kaip rodo praktika, išpildyk nustatytų standartų ir ne visos šalies būsto paslaugos skuba atitikti kriterijus. Nemaloniausias dalykas šioje situacijoje yra tai, kad bus labai sunku surasti ir, svarbiausia, įrodyti tiesą: jei komunaliniai darbuotojai po privalomo iškvietimo į valdymo kambarį ir privalomo temperatūros matavimo neatitiks nuomininko poreikių. , tuomet pastarieji turės kreiptis į nepriklausomus ekspertus. Ir tik įrodžius, kad temperatūra yra nepakankama, vėl bus galima susisiekti su komunalinėmis įmonėmis, tačiau šį kartą dėl teikiamų paslaugų kainos perskaičiavimo ir, žinoma, trūkumų ištaisymo. Blogiausiu atveju klausimą teks spręsti teismų keliu – žinant buitinės Temidės lėtumą, galima numanyti, kad klausimas pagaliau bus išspręstas, ko gero, kitais metais.