Pagrindiniai katilų elementai yra šie:

1.Viršutinis ir apatinis būgnai;

3.Kairysis degimo ekranas yra nepralaidus dujoms;

5.Dešinysis degimo tinklelis, kurio vamzdžiai pagaminti pagal formą ir persidengia per lubas bei apatinę krosnies dalį (po);

5.Priekinis ekranas;

6.Galinis ekranas;

7.Du galinio degimo ekrano kolektoriai, pagaminti 0 159 * 6 mm;

8. Konvekcinis vamzdžių pluoštas;

9. Mūrinis mūras;

10.Metalinis rėmas;

11.Metalinis korpusas;

12.Ausinės;

13.Armatūra;

14.Valdymo ir matavimo prietaisai;

15. Trys apatiniai vamzdžiai, 0 159 * 6 mm katilams, kurių garo našumas iki 16 t/h, ir 0 219 * 6 mm katilams DE-25-14;

16. Galinio ekrano recirkuliacijos vamzdis;

17.Pūtimo įtaisas yra kairėje konvekcinio pluošto pusėje;

18. Katilo vamzdynas.

Katilo būgnai pagaminti iš aukštos kokybės 16 GS klasės plieno, vidinis skersmuo 1000 mm. Būgno sienelių storis 13 mm. Konvekcinė sija per visą būgnų ilgį pagaminta iš 51ˣ2,5 mm skersmens vamzdžių. Kairysis degimo tinklelis pagamintas iš vamzdžių 0 51*4 mm. Dešinysis degimo ekranas, priekinis ir galinis ekranai pagaminti iš vamzdžių d = 51˟2,5 mm. Du galinių ekranų rinktuvai pagaminti iš vamzdžių d = 159ˣ6 mm. Recirkuliacinis vamzdis pagamintas iš 76ˣ3,5 mm skersmens vamzdžio. Trys apatiniai vamzdžiai, kurių skersmuo 259ˣ6 mm (katilai DE-25-14).

Būgnų cilindrinės dalies ilgis padidėja nuo 2250 mm katilams DE-4-14 iki 7500 mm katilams DE-25-14. Būgnų atstumas nuo centro iki centro yra 2750 mm. Norint patekti į būgnų vidų, priekinėje ir galinėje būgnų dugne yra šuliniai.

Konvekcinės sijos plotis 890 mm katilams 4; 6,5 ir 16 tonų garo ir 1000 mm katilams, kurių garo našumas 10 ir 25 tonos garo per valandą.

Konvekcinių ryšulių vamzdžių žingsnis išilgai būgnų yra 90 mm, skersinis - 110 mm. Vidurinės konvekcinių ryšulių vamzdžių eilės išilgai būgnų ašies žingsnis yra -120 mm. Konvekcinio pluošto išorinės eilės vamzdžių išilginis žingsnis yra -55 mm. Prie įėjimo į būgnus vamzdžiai yra atskirti į dvi eiles.

Konvekciniuose katiluose, kurių garo talpa 4; 6,5 ir 10 tonų garų per valandą, reikalingiems išmetamųjų dujų greičiams užtikrinti, įrengiamos išilginės plieninės pertvaros

Katilai, kurių garo našumas yra 16 ir 25 tonos garo per valandą, konvekcinėje sijoje neturi pertvarų, o išmetamųjų dujų judėjimo greitis palaikomas keičiant konvekcinio pluošto plotį (1000 mm).

Konvekcinis spindulys yra atskirtas nuo degimo kameros dujoms nepralaidžiu kairiuoju degimo tinkleliu. Dujų sandarumas užtikrinamas tarp vamzdžių per visą jų aukštį nuo apatinio būgno iki viršutinio būgno registruojant metalines plokštes.

Užpakalinėje kairiojo degimo ekrano dalyje metalinės plokštės (tarpikliai) nėra sumontuotos konvekcinio pluošto galinės dalies vamzdžiai, kurie sudaro „langus“ išmetamųjų dujų srautui iš krosnies į krosnį; konvekcinis pluoštas.

Vietos, kur ties įėjimo į būgnus nutiesti ekrano vamzdžiai, sutankinamos šamotiniu betonu.

Dešiniojo degimo tinklelio vamzdžiai sudaro krosnies dugną ir lubas.

4 arba 2 priekinio ekrano vamzdžiai (įvairios katilų modifikacijos) riboja degiklio angą dešinėje ir kairėje ir yra įkišti į viršutinį ir apatinį būgnus (žr. pav.).

Boileris DE-25-14 GM (vaizdas iš galo)

Skerspjūvis degimo kamera yra vienoda visiems katilams. Vidutinis degimo kameros aukštis 2400 mm, plotis 1790 mm. Degimo kameros gylis didėja didėjant katilo garo gamybai nuo 1930 mm DE-4-14 katilams iki 6960 mm katilams su 25 tonomis garo per valandą.

Pagrindinė konvekcinio pluošto vamzdžių dalis, dešinysis degimo ekranas, taip pat priekinio ekrano vamzdžiai yra sujungti su būgnais išplečiant.

Dujoms nelaidžios pertvaros vamzdžiai, taip pat dalis dešiniojo degimo ekrano vamzdžių ir išorinės konvekcinės sijos eilės, suvirinami prie būgnų elektriniu suvirinimu.

Galinio krosnies ekrano vamzdžiai privirinami prie apatinio ir viršutinio kolektorių 0 159 * 6 mm. Kolektoriai, savo ruožtu, yra privirinami prie viršutinio ir apatinio būgnų.

Kolektorių galai, esantys priešais būgnus, yra sujungti nešildomu recirkuliaciniu vamzdžiu 0 76 * 3,5 mm.

Visuose katiluose, siekiant apsaugoti nuo perkaitimo recirkuliacinio vamzdžio degimo pusėje ir galinio ekrano kolektoriuose ir vamzdžiuose, degimo kameroje yra sumontuoti du vamzdžiai 0 51 * 2,5 mm, sujungti su būgnais išpūtimo būdu (žr. Nr. 2, 6 psl.).

DE katilai, kurių garo našumas yra iki 10 t/h, turi keturias cirkuliacines grandines:

Konvekcinio pluošto ir kairiojo degimo ekrano vandens cirkuliacijos kontūras;

Dešiniojo degimo ekrano cirkuliacinis vandens kontūras;

Priekinio ekrano vandens cirkuliacijos grandinė;

Galinio degimo ekrano vandens cirkuliacijos grandinė.

Katiluose DE-16-14 ir DE-25-14, kuriuose yra pertvaros būgnų viduje ir 2 pakopų garinimas, vandens cirkuliacija yra daug sudėtingesnė.

Katilai su garo talpa 4; 6,5 ir 10 tonų garų per valandą dirba su vienpakopiu garinimu. Katiluose, kurių garo našumas yra 16 ir 25 tonos garo per valandą, naudojamas 2 pakopų garinimas. Šiems tikslams būgnuose daromos metalinės pertvaros, padalijančios būgnus į du skyrius: didelį skyrių – apdailos ir mažą – druskos skyrių. Viršutiniame būgne pertvara nėra ištisinė, tai yra, ji neapima viso būgno skersmens.

Apatiniame būgne sumontuota tvirta pertvara.

Antrajame garinimo etape, naudojant skersines pertvaras būgnuose, dedama:

Kairiojo ir dešiniojo pakuros ekranų galinė dalis;

Galinis ekranas;

Konvekcinio vamzdžių pluošto dalis, esanti zonoje, kurioje yra daugiau aukšta temperatūra dūmų dujos.

Į antrąjį viršutinio būgno etapą vanduo tiekiamas per 0133 mm ilgio, mažiausiai 2 metrų ilgio perpildymo vamzdį, einantį per viršutinio būgno skiriamąją pertvarą.

Antros pakopos garinimo kontūre yra trys apatiniai nešildomi vamzdžiai 0159*6 mm, DE katilams, kurių garo našumas iki 16 tonų garo per valandą ir 0219*6 mm katilams DE-25-14.

Druskos skyriaus kanalizacijos sistemą sudaro nešildomi vamzdžiai. Pirmojo garinimo etapo žemyn nukreipta sistema susideda iš paskutinių konvekcinių ryšulių vamzdžių eilių išilgai dujų srauto.

Atskyrimo įtaisai yra viršutinio būgno garų tūryje: perforuoti metalo lakštą ir plokščių separatoriai.

Viršutinio būgno vandens tūryje yra tiekimo vamzdis ir vamzdis cheminiams reagentams įvesti. Kreipiamieji skydai ir skydeliai, skirti garams valyti nuo kietumo druskų.

Viršutiniame katilo būgne taip pat yra stabdymo kolonėlės ir impulsiniai vamzdeliai iš apdailos ir druskos skyrių iki vandens lygio indikatorių.

Vandens lygio indikatoriai jungiami prie vamzdžių (impulsinių vamzdžių), išeinančių iš garų ir vandens tūrių iš viršutinio būgno apdailos ir druskos skyrių.

TECHNINIS APRAŠYMAS, INSTRUKCIJA

MONTAVIMAS, EKSPLOATACIJA, PRIEŽIŪRA IR REMONTAS

00.0303.002 Ie

ĮVADAS

TECHNINIS APRAŠYMAS

FUNKCIJA, PRIETAISAI IR SAUGOS PRIETAISAI

MONTAVIMO INSTRUKCIJOS

Transportas

Katilo priėmimas ir sandėliavimas

Reikalavimai katilo įrengimo vietai

Katilo montavimas

Degiklio montavimas

Apsaugos priemonės

Pamušalo džiovinimas, šarminimas

KATILŲ VANDENS CHEMINIS REŽIMAS

VALDYMO INSTRUKCIJOS

Bendrosios nuostatos

Apžiūra ir paruošimas kūrenimui

Uždegimas

Katilo paleidimas eksploatuoti

Katilo sustabdymas

Avarinis sustojimas

KATILIO VIDAUS VALYMAS

Mechaninis katilo valymas

Cheminis katilo valymas

KATILŲ REMONTAS

bendra dalis

Katilo elementų defektų tipai ir pažeidimai

Katilo elementų būklės patikrinimas

Atlieka remonto darbus

Žymėjimas

KATILŲ PATIKRINIMO PROGRAMA

Būgno patikrinimas

Šildymo paviršiaus vamzdžių apžiūra

Ekrano kolektorių, perkaitintuvų apžiūra

Vamzdynų, esančių katile, nešildomų vamzdžių, kurių išorinis skersmuo 100 mm ar didesnis, patikrinimas

Nagrinėjamų elementų kokybės vertinimo standartai

REGLAMENTAVIMO IR TECHNINIŲ DOKUMENTŲ, TAIKYTŲ ATLYGINANT GARO KATILŲ DKVR IR DE EKSPERTINĘ DEFEKTOSKOPIJĄ PATIKRINIMĄ, SĄRAŠAS

1 priedas. Slankiklio diagramos, lapai 1, 2, 3, 4 Priedai

2 priedas. Apsauginio vožtuvo brėžinys

3 priedas. Vamzdžių paruošimas suvirinimui. Kištukų tipai ir jų montavimas

ĮVADAS

Šiame vadove pateikiamas aprašymas, prietaisas ir specifikacijas katilai

Instrukcijos buvo parengtos pagal GOST 2.601-68 „ESKD. Eksploataciniai dokumentai“ ir yra informacija, reikalinga DE tipo gazolinių katilų, 4 garo talpos, montavimui, paleidimui, paleidimui, eksploatavimui, priežiūrai ir remontui; 6,5; 10; 16 ir 25 t/h, kai absoliutus slėgis 1,4 ir 2,4 MPa (14 ir 24 kgf/cm2) pagal GOST 3619-89.

Be šių instrukcijų, atlikdami darbus, papildomai turite vadovautis šiais dokumentais:

„Garo ir karšto vandens katilų projektavimo ir saugaus eksploatavimo taisyklės“, patvirtintos Rusijos „Gosgortekhnadzor“ (toliau – „Katilų taisyklės“);

„Garų konstrukcijos ir saugaus eksploatavimo taisyklės ir karštas vanduo» patvirtino Gosgortekhnadzor;

SNiP 3.05.05 – 84 “ Technologinė įranga ir technologiniai vamzdynai“;

SNiP 3.01.01 – 85 „Statybos gamybos organizavimas“;

SNiP 3.05.07 – 85 „Automatizavimo sistema“;

SNiP 111 – 4 – 80 „Saugumas statyboje“;

VSN 217 – 87 „Statybos ir montavimo darbų rengimas ir organizavimas statant katilines“;

SNiP 3.01.04 – 87 „Užbaigtų statybos projektų priėmimas. Bendrosios nuostatos";

GOST 27303 – 87 „Garo katilai. Priėmimas po įdiegimo“.

TECHNINIS APRAŠYMAS

Katilų paskirtis, techniniai duomenys ir konstrukcija

DE garo katilai skirti gaminti prisotintą arba perkaitintą garą, naudojamą pramonės įmonių technologinėms reikmėms, taip pat šildymo, vėdinimo ir karšto vandens tiekimo sistemoms.

Pagrindinės katilų charakteristikos ir parametrai pateikti 1 lentelėje.

Dviejų būgnų vertikalūs vandens vamzdžiai katilai gaminami pagal „D“ konstrukcijos schemą, kurios būdingas bruožas yra degimo kameros šoninė padėtis konvekcinės katilo dalies atžvilgiu.

Pagrindiniai katilų komponentai yra viršutiniai ir apatiniai būgnai, konvekcinė spindulys ir kairysis degimo ekranas (dujoms nepralaidi pertvara), dešinysis ir galinis degimo ekranai, kurie sudaro degimo kamerą, taip pat priekinės sienelės ekranavimo vamzdžiai. iš židinio.

Visų standartinių dydžių katiluose vidinis viršutinio ir apatinio būgnų skersmuo yra 1000 mm. Būgnų cilindrinės dalies ilgis didėja didėjant katilo garo gamybai nuo 2250 mm 4 t/h katilams iki 7500 mm 25 t/h katilams. Atstumas tarp būgno ašių yra 2750 mm.

Būgnai pagaminti iš 16GS GOST5520-79 lakštinio plieno, kurio storis 13 ir 22 mm, skirtas katilams, kurių darbinis absoliutus slėgis yra atitinkamai 1,4 ir 2,4 MPa (14 ir 24 kgf/cm2).

Norint patekti į būgnų vidų, priekinėje ir galinėje dugne yra šuliniai.

Konvekcinę siją formuoja vertikalūs vamzdžiai Ø51x2,5 mm, išsidėstę per visą cilindrinės būgnų dalies ilgį, sujungti su viršutiniu ir apatiniu būgnais.

Konvekcinės sijos plotis yra 1000 mm katilams, kurių garo talpa 10; 25 t/h ir 890 mm - kitiems katilams.

Konvekcinių ryšulių vamzdžių išilginis žingsnis yra 90 mm, skersinis - 110 mm (išskyrus vidutinį žingsnį, esantį išilgai būgnų ašies, lygų 120 mm). Konvekcinio pluošto išorinės eilės vamzdžiai montuojami 55 mm išilginiu žingsniu; Įeinant į būgnus, vamzdžiai atskiriami į dvi skylių eiles.

Konvekciniuose katilų pluoštuose 4; 6,5 ir 10 t/h, įrengiamos išilginės ketaus arba laiptuotos plieninės pertvaros. 16 ir 25 t/h katilai ryšulyje pertvarų neturi.

Konvekcinis spindulys nuo degimo kameros atskirtas dujoms nepralaidžia pertvara (kairiuoju degimo ekranu), kurios galinėje dalyje yra langas dujoms patekti į spindulį.

Dujoms nelaidžios pertvaros, dešiniojo šoninio ekrano, kuris taip pat susidaro po degimo kameros lubomis, vamzdžiai ir priekinės sienelės ekrano vamzdžiai įkišti tiesiai į viršutinį ir apatinį būgnus.

Degimo kameros skerspjūvis yra vienodas visiems katilams. Jo vidutinis aukštis – 2400 mm, plotis – 1790 mm. Degimo kameros gylis didėja didėjant katilo garo gamybai nuo 1930 mm DE - 4 t/h iki 6960 mm DE - 25 t/h.

Standartinių dydžių gamyklinis žymėjimas

Garo našumas, t/val

Katilo darbinis slėgis MPa (kgf/cm2)

Garų būsena arba temperatūra, °C

Bendras šildymo paviršius, m 2

Katilo vandens tūris, m 3

Katilo garo tūris, m 3

Gabenamo mazgo matmenys

Katilo matmenys pagal katilo elementą

Gabenamo katilo bloko svoris, kg

Įrenginio tiekiamas katilo svoris, kg

Dujų ir alyvos degiklio tipas

Apskaičiuotos kuro sąnaudos atskiram degimui

Priedai

ekonomaizeris

ventiliatorius

Mazutas, kg/val

Dujos, m 3 / val

DE-4-14GM-O/R/

prisotintas

EB2-94I (BVES-1-2)

DE-4-14-225GM-O

perkaito 225(+25;-10)

DE-6.5-14GM-O/R/

prisotintas

EB2-142I (BVES-2-2)

VDN-11.2-1000

DE-6.5-14-225GM-O

perkaito 225(+25;-10)

DE-10-14GM-O/R/

prisotintas

EB2-236I (BVES-3-2)

DE-10-14-225GM-O

perkaito 225(+25;-10)

DE-10-24GM-O

prisotintas

DE-10-24-250GM-O

perkaito 250(+25;-10)

DE-16-14GM-O/R/

prisotintas

EB2-330I (BVES-4-1)

VDN-11.2-1500

DE-16-14-225GM-O

perkaito 225(+25;-10)

DE-16-24GM-O

prisotintas

DE-16-24-250GM-O

perkaito 250(+25;-10)

DE-25-14GM-O/R/

prisotintas

EB2-808I (BVES-5-1)

VDN-11.2-1500

DE-25-14-225GM-O

perkaito 225(+25;-10)

DE-25-15-270GM-O

perkaito 270 (+25;-10)

DE-25-15-285GM

perkaito 285(+25;-10)

DE-25-24GM-O

prisotintas

DE-25-24-250GM-O

perkaito 250(+25;-10)

DE-25-24-380GM-O

perkaito 270 (+25;-10)

VDN-12.5-1500

1 lentelė

Prie stalo

Minimali katilų garo apkrova, priklausomai nuo degiklio būklės, yra 20-30% apskaičiuotos.

Maksimali katilų garo apkrova, atsižvelgiant į pakankamą sprogimą ir trauką (trumpalaikė) katilams DE-4-10GM-120% apskaičiuotos; katilams DE16-25GM-110% skaičiuotinės vertės.

Temperatūra maitinti vandeniu-100°C (+10; -10).

Pučiamo oro temperatūra prieš degiklį yra ne žemesnė kaip 10°C.

Raidė „O“ gamykliniame katilų pavadinime reiškia: katilą su korpusu ir izoliacija.

Įrengiant mazutu veikiančius katilus su plieniniu ekonomaizeriu, siekiant pailginti pastarojo tarnavimo laiką, būtina numatyti papildomus tiekimo vandens šildytuvus, kurie užtikrintų vandens šildymą priešais ekonomaizerį iki 130°C (kad padidėtų ekonomaizeris). ekonomaizerio ritinių sienelės temperatūra). Taip yra dėl tokiomis sąlygomis vykstančios žematemperatūrinės sieros korozijos, kuri intensyviai vyksta, kai sieros rūgštis kondensuojasi ant šaltesnių metalinių sienelių žemiau rasos taško.

Gamykloje gali būti įrengti katilai, kurių garo talpa yra 4; 10 t/h kompaktiški plieniniai ekonomaizeriai tiekiami kaip vienas blokas su apatiniame būgne sumontuotu katilu ir tiekimo vandens šildytuvais.

Dešiniojo degimo ekrano Ø51x2,5 mm vamzdžiai montuojami su 55 mm išilginiu žingsniu; Įeinant į būgnus, vamzdžiai atskiriami į dvi skylių eiles.

Priekinės sienelės ekranavimas pagamintas iš vamzdžių Ø51x2,5 mm.

Dujoms nepralaidi pertvara gaminama iš Ø51x2,5 mm arba Ø51x4 mm vamzdžių, montuojamų 55 mm intervalais. Prie įėjimo į būgnus vamzdžiai taip pat yra atskirti į dvi skylių eiles. Vertikali pertvaros dalis sandarinama metaliniais tarpikliais, suvirintomis tarp vamzdžių. Vamzdžių paskirstymo zonos prie įėjimo į būgnus sandarinamos metalinėmis plokštėmis ir prie vamzdžių privirintu šamotiniu betonu.

Pagrindinė konvekcinio pluošto ir dešiniojo krosnies ekrano vamzdžių dalis, taip pat krosnies priekinės sienelės ekranuojantys vamzdžiai yra sujungti su būgnais valcavimo būdu. Valcuojamų jungčių tvirtumui padidinti į valcuojamų vamzdžių išgręžtų skylių sieneles įsukamas vienas žiedinis įdubimas. Valcuojant vamzdžio metalas užpildo įdubą, sukurdamas labirintinį sandariklį.

Elektriniu suvirinimu arba valcavimu su būgnais sujungiami dujoms nelaidžios pertvaros vamzdžiai: dalis dujoms nelaidžios pertvaros vamzdžių, dešinysis degimo ekranas ir išorinis konvekcinio pluošto sluoksnis, kurie įrengiami skylėse, esančiose suvirinimo siūlės arba karščio veikiama zona, tvirtinami prie būgno elektriniu suvirinimu arba valcuojami.

Galinės ugnies dėžės ekrano dizainas galimas dviem versijomis:

Galinio krosnies sieto Ø51x2,5 mm vamzdžiai, sumontuoti su 75 mm žingsniu, suvirinami prie viršutinio ir apatinio ekrano kolektorių Ø159x6 mm, kurie savo ruožtu privirinami prie viršutinio ir apatinio būgnų. Galinių ekrano kolektorių galai, esantys priešais būgnus, sujungti nešildomu recirkuliaciniu vamzdžiu Ø76x3,5 mm, siekiant apsaugoti recirkuliacinius vamzdžius ir kolektorius nuo šiluminės spinduliuotės, degimo gale sumontuoti du vamzdžiai Ø51x2,5 mm; kamera, sujungta su būgnais riedėjimo būdu.

C formos vamzdžiai Ø51x2,5 mm, formuojantys galinį krosnies ekraną, montuojami 55 mm žingsniu ir sujungiami su būgnais valcavimo būdu.

Katilo perkaitintuvai 4; 6,5 ir 10 t/h gaminami iš ritinių iš vamzdžių Ø32x3 mm.

Perkaitintuvas yra vienpakopis, sumontuotas už pirmosios konvekcinės sijos dalies toje vietoje, kur pasisuka konvekcinis dūmtraukis. Sotieji garai iš viršutinio būgno vienu aplinkkeliu nukreipiami į viršutinį perkaitintuvo įvado kolektorių Ø159x6 mm. Perkaitinti garai išeina iš apatinio kolektoriaus.

16 ir 25 t/h katiluose esant 1,4 ir 2,4 MPa slėgiui su garo perkaitinimu 225°C ir 250°C, perkaitintuvai yra vertikalūs, pagaminti iš dviejų eilių vamzdžių Ø51x2,5 mm. Išorinė vamzdžių eilė įvedant į Ø159x6 mm kolektorių korpusu yra iki Ø38 mm. Dviejų pakopų perkaitintuvas yra konvekcinio pluošto pradžioje (priešais išėjimo iš krosnies langą). Išorinė perkaitintuvo eilė, pagaminta iš korpusinių vamzdžių, tuo pačiu metu tarnauja kaip katilo bloko atitveriančios sienelės dalis. Sotieji garai iš viršutinio būgno Ø108x4,5 mm apvadiniais vamzdžiais nukreipiami į pirmosios perkaitimo pakopos viršutinį kolektorių, esantį antrajame išilgai dujų srauto. Pravažiavus pirmos pakopos vamzdžius, apatinį kolektorių Ø159x6 mm ir antrojo perkaitinimo etapo vamzdžius, garai tiekiami į kolektoriaus išėjimą Ø159x6 mm.

Katilo DE-25-24-380 GM garo perkaitintuvas pagamintas iš gyvatukų Ø38x3 mm, dviejų pakopų ir yra konvekcinio pluošto pradžioje per visą dūmtakio plotį. Perkaitimui reguliuoti naudojamas paviršinis aušintuvas, esantis apatiniame katilo būgne, ir du valdymo vožtuvai.

Sotieji garai iš viršutinio būgno Ø108x4,5 mm apvadiniais vamzdžiais nukreipiami į pirmos perkaitinimo pakopos viršutinį kolektorių (antrą pagal dujų srautą). Praėję per gyvatukus ir pirmąjį etapą, garai iš apatinės kolektoriaus išleidimo angos dviem vamzdžiais Ø108x4,5 mm nukreipiami į aušintuvą arba vienu vamzdžiu Ø108x4,5 mm į apatinį antrojo perkaitinimo etapo kolektorių. (pirmasis dujų sraute).

Praėjus antrajam etapui, garai tiekiami į išleidimo angą per viršutinį kolektorių. Perkaitintuvų kolektoriai pagaminti iš vamzdžių Ø159x6 mm.

Katilai su garo talpa 4; 6,5 ir 10 t/h gaminami pagal vienpakopę garinimo schemą. Katiluose 16; 25 t/h – dviejų pakopų garinimo schema. Antrasis garinimo etapas, naudojant skersines pertvaras būgnuose, apima užpakalinę kairiojo ir dešiniojo krosnies ekrano dalį, užpakalinį ekraną ir dalį konvekcinio pluošto, esančio aukštesnės dujų temperatūros zonoje.

Antrasis garinimo etapas tiekiamas iš pirmos pakopos per Ø108 mm apvadinį vamzdį, einantį per skersinę viršutinio būgno pertvarą. Antrojo garinimo etapo grandinėje yra nešildomi lietvamzdžiai Ø159x4,5mm.

Katilų cirkuliacinių grandinių nuleidžiamoji grandis 4; 6,5 ir 10 t/h, o pirmasis katilų išgarinimo etapas 16 ir 25 t/h yra paskutinės mažiausiai šildomos konvekcinių ryšulių vamzdžių eilės palei dujų srautą.

Viršutinio būgno vandens erdvėje yra padavimo vamzdis ir sparnai, o garų tūryje – atskyrimo įtaisai.

Apatiniame būgne yra įtaisas vandens kaitinimui garais kurstant, perforuotas prapūtimo vamzdynas ir vamzdžiai vandens nutekėjimui.

Kaip pirminiai atskyrimo įtaisai naudojami viršutiniame būgne sumontuoti sparnų skydai ir kreipiamieji skydeliai, užtikrinantys garų ir vandens mišinio tiekimą į vandens lygį. Kaip antriniai atskyrimo įtaisai naudojami perforuotas lakštas ir atskirtuvas su žaliuzėmis.

Sparno skydai, kreipiamieji skydeliai, žaliuziniai separatoriai ir perforuoti lakštai yra nuimami, kad būtų galima visiškai patikrinti ir suremontuoti vamzdžių riedėjimo jungtis su būgnu ir pačiu būgnu. Visi atskyrimo įtaisai tvirtinami prie pusgnybtų, privirintų prie būgno naudojant smeiges ir veržles. Žaliutinių separatorių ir perforuotų lakštų išmontavimas ir surinkimas atliekamas elementas po elemento. Sparnų skydų išmontavimas prasideda nuo apatinio skydo. Atskyrimo įtaisų surinkimas atliekamas atvirkštine tvarka.

Montuodami garų atskyrimo įtaisus, turėtumėte atkreipti dėmesį į sandarumą tose vietose, kur sparnų plokštės yra sujungtos viena su kita, ir vietose, kur jos yra pritvirtintos prie pusgnybtų, taip pat tose vietose, kur yra kreipiamųjų skydelių. prie juostos sujungiamos smeigėmis: sumontuoti nauji paronito tarpikliai, sutepti grafitu.

Jei reikia koreguoti katilų vandens chemiją, fosfatų įvedimas turėtų apimti liniją tarp ekonomaizerio ir katilo.

Ant katilų, kurių garo talpa 4; Numatyta 6,5 ​​ir 10 t/val nuolatinis pūtimas iš apatinio galinio ekrano kolektoriaus (tuo atveju, kai galinis ekranas turi kolektorių). Ant katilų, kurių garo talpa 4; 6,5 ir 10 t/val., kuriose galinis krosnies ekranas pagamintas iš C formos Ø51 mm, periodinis katilų pūtimas derinamas su nuolatiniu pūtimu, vykdomu iš priekinio apatinio būgno dugno: rekomenduojama įstatyti periodinį pūtimo vamzdynas tarpe tarp uždarymo ir reguliavimo korpuso ant linijos nuolatinis pūtimas.

16 ir 25 t/h garo našumo katiluose yra nuolatinis pūtimas iš viršutinio būgno antrosios garinimo pakopos (druskos skyriaus) ir periodinis pūtimas iš švarių ir sūrių apatinio būgno skyrių bei apatinio galinio ekrano kolektoriaus ( tuo atveju, kai galinis ekranas turi kolektorius).

Dūmų išmetimas iš katilų su garo talpa 4; 6,5 ir 10 t/val. atliekami per langą, esantį galinėje katilo sienelėje. Katiluose, kurių garo našumas yra 16 ir 25 t/h, išmetamosios dujos išeina pro katilo kairėje šoninėje sienelėje esantį langą konvekcinio pluošto gale (palei dujų srautą).

Konvekcinių sijų vamzdžių išoriniam paviršiui valyti nuo nuosėdų katiluose sumontuoti stacionarūs pūstuvai arba bangų generatorius (GUV).

Pūstuvas turi vamzdelį su purkštukais, kuriuos pučiant reikia pasukti. Išorinė aparato dalis pritvirtinta prie katilo kairiosios konvekcinės sienelės korpuso. Pūstuvo vamzdis sukasi rankiniu būdu smagračiu ir grandine.

Pūtimui naudojamas prisotintas arba perkaitintas garas iš veikiančių katilų, kurių slėgis ne mažesnis kaip 0,7 MPa.

Smūginės bangos generatorius, kaip ir dujų impulsų valymas (GCP), yra smūginės bangos valymo metodo atstovas, pagrįstas užterštų šildymo paviršių sąveika su smūgine banga ir greitu degimo produktų srautu, susidariusiu degimo metu. parako užtaiso deginimas.

Nešiojamas įrenginys, sveriantis 17 kg, susideda iš paties smūgio bangų generatoriaus su nuotoliniu paleidimo mechanizmu, atitinkama statine ir miltelių užtaisu.

Norint atlikti veiklą naudojant šį valymo būdą, katiluose yra įrengti specialūs vamzdžiai ir montavimo platformos (tvirtinimo taškai prie korpuso).

Norėdami pašalinti suodžių nuosėdas nuo konvekcinės sijos, kairėje katilo sienelėje įrengiami liukai.

Visi katilai turi tris žvilgančius liukus – du dešinėje ir vieną ant galinių degimo kameros sienelių.

Anga į pakurą gali būti sprogimo vožtuvo anga arba degiklio antgalis.

Sprogimo vožtuvai ant katilų 4; 6,5; Katilo priekyje yra 10 t/val. 16 ir 25 t/h katiluose yra trys sprogimo vožtuvai – vienas priekinėje sienelėje ir du ant katilo dūmtakio.

Katilai gamykloje gaminami vieno transportuojamo mazgo pavidalu, sumontuoti ant atraminio rėmo ir apimantys: būgnus, vamzdžių sistemą, perkaitintuvą (katilams su perkaitintu garu), rėmą, izoliaciją ir korpusą.

Katilai gali būti gaminami ir kaip blokas be gamykloje sumontuotos izoliacijos ir apkalos: tokiu atveju katilo bloko izoliacija ir apkala atliekama montuojant žemiau aprašytu būdu.

Tankus šoninių sienelių (santykinis vamzdžių žingsnis S = 1,08), lubų ir degimo kameros apačios ekranavimas leidžia katilams naudoti 100 mm storio šviesos izoliaciją, klojamą ant 15-20 mm storio šamotinio betono sluoksnio, uždėjus ant viršaus. tinklelis. Apšiltinimui naudojamos asbesto-vermikulito plokštės arba joms lygiavertės termofizinės savybės.

Priekinės sienos pamušalas mūrytas iš ugniai atsparių šamotinių A arba B klasės diatomitinių plytų, izoliacinių plokščių, galinės sienos pamušalas iš ugniai atsparių šamotinių plytų ir izoliacinių plokščių.

Siekiant sumažinti oro įsiurbimą, izoliacija iš išorės padengta 2 mm storio metalo lakštu, kuris privirinamas prie rėmo.

Gamykla neteikia plytų mūro ir izoliacinių medžiagų.

Izoliacijos įgyvendinimo techninė dokumentacija projektavimo organizacijoms ir klientams.

Katilų blokus, kurių ženklinimo paskutinė raidė yra O, gamykla gamina ir tiekia izoliacijoje ir korpuse.

Šių katilų izoliacijai naudojamas mullito-silicio veltinis MKRV-200 GOST 23619-79 ir mineralinė vata padidintas atsparumas temperatūrai TU36.16.22-31-89, klojamas tarp tankių atitveriančių šildymo paviršių ir katilo korpuso.

Tarpvamzdžių tarpams sandarinti prie įėjimo į būgnus, sprogimo vožtuvuose, degiklio flanšuose, šulinių dangčiuose ir kituose komponentuose naudojamas asbesto kartonas KAON-1-5 GOST 2850-80 ir asbesto virvelė SHAON 22 GOST 1779-83.

Apvalkalų lakštai blokeliams, tiekiamiems izoliuoti, yra 3 mm storio, 2 mm katilams, tiekiamiems be izoliacijos, ir suvirinami per visą jungties su karkaso elementais kontūrą.

Daugiau informacijos apie katilų izoliaciją (pamušalą) aprašyta skyriuose, skirtuose katilų montavimui ir remontui.

Atraminis rėmas paima apkrovą iš katilo elementų, veikiančių esant katilo vandens slėgiui, taip pat rėmo, izoliacijos ir apkalos.

Apkrova iš katilo slėgio elementų ir katilo vandens per apatinį būgną perduodama į atraminį rėmą.

Norėdami sumontuoti apatinį būgną, atraminio rėmo konstrukcijoje yra priekinės ir galinės skersinės sijos su atraminėmis trinkelėmis, taip pat atramos - dvi į dešinę nuo būgno (iš krosnies pusės) ant skersinių sijų ir dvi į kairę nuo būgnas ant išilginės sijos.

Apatinis būgnas katilo priekyje pritvirtinamas nejudėdamas, privirinant būgną prie atraminio rėmo skersinės sijos per žiedą ir fiksuotos atramos. Rėmas ir korpusas iš katilo priekio taip pat tvirtai pritvirtinti prie apatinio būgno. Šiluminis plėtimasis būgnas yra numatytas link galinio dugno, kurio galinės atramos yra judančios. Apatinio būgno galinėje dugne sumontuotas etalonas, skirtas būgno (katilo) šiluminiam plėtimuisi valdyti. Katilų šiluminiam plėtimuisi vertikalia ir skersine kryptimis kontroliuoti nereikia montuoti etalonų, nes katilų konstrukcija užtikrina šiluminį judėjimą šiomis kryptimis.

Mazutui ir gamtinėms dujoms deginti ant katilų sumontuoti dujų ir kuro degikliai GMP ir GM (1 lentelė).

Pagrindiniai degiklių komponentai yra dujinė dalis, ašmenų aparatas, skirtas oro sūkuriui, purkštukų mazgas su pagrindiniais ir atsarginiais garo mechaniniais purkštukais ir sklendėmis, skirtais uždaryti pašalinto antgalio angas.

Degiklio priekyje numatytas akutės ir apsaugos nuo užsidegimo įrengimas.

Dviejų pakopų kuro deginimo degimo kamera, sumontuota ant 25 t/h katilų, apima korpusą, vidinį ir išorinį korpusus bei tangentinį oro sūkurį.

Visas kuras tiekiamas į degiklį GMP-16, sumontuotą degimo kameros priekyje dviejų pakopų kuro deginimui. Ten per žiedinį plyšį, kurį sudaro degimo kameros išorinis korpusas ir vidinis apvalkalas, tiekiamas pirminis oras (70% viso oro kiekio, reikalingo visiškam kurui sudeginti), antrinis oras (30% viso ) patenka per žiedinį tarpą ir tangentines sūkurines kameras. Pirminio ir antrinio oro sukimosi kryptys yra vienodos.

Dviejų pakopų kuro degimo kamerą nuo degiklio spinduliuotės apsaugo ugniai atsparus „A“ klasės šamotinis mūras.

GMP-16 degiklio įduba yra kūginio tipo su 35° atsidarymo kampu į vieną pusę, o GM-10, GM-7, GM-4.5 ir GM-2.5 degiklių – kūginio tipo su 25° atidarymo kampas į vieną pusę.

GM-7, GM-4.5 ir GM-2.5 oro degikliai yra sūkuriniai, GM-10 degikliai yra tiesioginio srauto sūkuriai.

Katilai yra atsparūs žemės drebėjimui iki 9 balų (MSK-64 skalėje) imtinai seisminiam poveikiui.

Katilų konstrukcija nuolat tobulinama, todėl atskiri komponentai ir dalys gali šiek tiek skirtis nuo aprašytųjų

nurodymus.

FUNKCIJA, VALDYMAS IR PRIETAISAI IR

SAUGOS PRIETAISAI

Kiekviename katile yra dvi spyruoklės apsauginiai vožtuvai.

Katiluose be perkaitintuvo abu vožtuvai montuojami ant viršutinio katilo būgno.

Katiluose su perkaitintuvu vienas vožtuvas sumontuotas ant būgno, antrasis - ant perkaitintuvo išleidimo kolektoriaus.

Vožtuvai reguliuojami pagal instrukcijas, pateiktas atitinkamame „Montavimo instrukcijos“ skyriuje.

Katiluose sumontuoti du tiesioginio veikimo vandens lygio indikatoriai, kurie jungiami prie vamzdžių, susisiekiančių su viršutinio būgno garo kiekiais.

16 ir 2,5 t/h garo našumo katiluose su dviejų pakopų garinimo schema vienas vandens lygio indikatorių jungiamas prie švaraus skyriaus, antras – prie sūraus.

Indikatorių montavimas ir jų priežiūra atliekama vadovaujantis pridedama įrenginio technine dokumentacija ir Katilo taisyklėmis (6.3 punktas).

Katiluose sumontuotas reikiamas manometrų ir jungiamųjų detalių skaičius.

Apsaugos įtaisams ir valdymo sistemoms prijungti ant katilų numatytos pasirinktų įrenginių montavimo vietos, kurių vieta parodyta bendruosiuose brėžiniuose.

Prietaisų ir automatikos sistemos prietaisų tipo pasirinkimą ir jų katilinės įrengimo vietą nustato projektavimo organizacija, rengdama katilinės projektą, atsižvelgdama į 6.7 skyriaus reikalavimus. Katilų ir SNiP taisyklės.

MONTAVIMO INSTRUKCIJOS

Transportas

Katilai vartotojams tiekiami dviem variantais:

Surenkama į vieną transportuojamą bloką su pamušalu ir apkala. Apkala tiekiama atskirai, pamušalo medžiagos gamyklos nepateikiamos;

Surenkama į vieną transportuojamą bloką su pamušalu ir apkala.

Montavimo izoliacijos techninė dokumentacija siunčiama projektavimo organizacijoms ir klientams.

Katilai gali būti gabenami geležinkeliu, kelių ir vandens transportu.

Pervežimas per geležinkelis atliekami pagal Geležinkelių ministerijos patvirtintas „Krovinių vežimo taisykles“.

Ant geležinkelio platformos pakrauti katilai; kartu su visais tvirtinimais telpa į pakrovimo matmenis pagal reikalavimus Techninės specifikacijos pakrovimui.

Ant katilo bloko yra specialūs apkrovos laikikliai, skirti pakabinimui ir takelažui. Draudžiama prisikabinti prie kitų katilo dalių.

Katilams gabenti keliais naudojamos atitinkamos keliamosios galios priekabos, kurios turi reikiamus įrenginius patikimam blokų tvirtinimui. Transportavimo greitis su priekaba asfaltuotais keliais turi būti ne didesnis kaip 40 km/h, neasfaltuotais keliais - ne didesnis kaip 20 km/h.

Pervežimai jūra vykdomi vadovaujantis „Generalinių krovinių saugaus gabenimo jūra taisyklėmis“.

Katilo priėmimas ir sandėliavimas

Vartotojas privalo priimti katilą iš geležinkelio ar kitų transporto organizacijų, vadovaudamasis Valstybinio arbitražo patvirtinta „Pramoninės ir techninės paskirties gaminių bei plataus vartojimo prekių priėmimo tvarkos instrukcija“, taip pat laikydamasis techninės ir gabenimo tvarkos. gamintojo dokumentacija.

Atsakomybė už įrangos priėmimo ir saugojimo organizavimą tenka užsakovui arba pagal sutartį sandėlį tvarkančiai organizacijai.

Priimant katilų blokus, apžiūrimi jų išoriniai paviršiai, tikrinama ekrano ir konvekcinių vamzdžių, būgnų ir kitų elementų būklė.

Būgnų, kolektorių ir flanšų paviršiai neturi turėti įbrėžimų, įlenkimų ar kitų defektų.

Visos jungiamosios detalės turi būti patikrintos išorėje ir viduje, taip pat hidraulinis tankio ir stiprumo bandymas pagal GOST 356-80.

Baigus apžiūrą surašomas įrangos techninio priėmimo aktas su pridedamu defektų sąrašu. Rasti defektai turi būti ištaisyti.

Katilų blokai, pakuotės ir dėžės su dalimis turi būti laikomos patalpose. Nesant patalpų, galima laikyti pristatomus katilus be pamušalo ir korpuso atvira zona su jų montavimu ant pamušalų.

Vamzdžių flanšai turi būti uždaryti kamščiais arba kūginiais kamščiais, kurių skersmuo yra 10 mm didesnis nei angos skersmuo, būgno šuliniai ir kolektoriaus liukai uždaryti ir apkalti.

Katilo armatūra, tvirtinimo detalės, flanšai, orapūtės turi būti laikomos patalpose.

Laikant atviroje patalpoje, katilų blokai ir komponentų surinkimo mazgai turi būti periodiškai (ne rečiau kaip kartą per 3 mėnesius) tikrinami ir, aptikus užteršimą, dažų pažeidimus, rūdis ar kitus defektus, pakartotinai konservuojami.

Katilo blokus izoliacijoje ir korpuse galima laikyti tik patalpose arba, kraštutiniais atvejais, po stogeliu. Visi liukai, šuliniai ir angos, pro kurias sandėliavimo ar judėjimo metu po katilo korpusu gali patekti drėgmė ir sušlapti mulito-silicio veltinis, reikia atsargiai uždaryti.

Reikalavimai katilo įrengimo vietai

Prieš montuojant katilą ant pamatų, būtina padalinti katilo montavimo ašis - išilginę ašį ir katilo priekinę liniją.

Ašys dėliojamos pagal brėžinius, matuojant nuo statinio kolonų ar sienų. Dėl galimų pastato konstrukcijos netikslumų, atlikus preliminarų katilo ašių suvedimą, būtina patikrinti jų tarpusavio statmenumą.

Turėdami pradinius taškus, patikrinkite šiuos geometrinius matmenis:

a) pamatų įterptųjų dalių matmenys;

b) teisinga įterptųjų dalių vieta horizontalioje plokštumoje ir plane;

c) atitikimas viso pamato matmenų ir jo stačiakampio brėžiniams (lyginant įstrižainių ilgius).

Pamatų matmenų nuokrypiai nustatomi pagal reikalavimus, pagal kuriuos katilo atraminio rėmo matmenys turi atitikti įmontuotų dalių matmenis.

Tikrindami pamatą, turėtumėte vadovautis SNiP 3.05.05-84 reikalavimais.

Pamatų priėmimas įforminamas trišaliu aktu (užsakovas, generalinis rangovas ir montavimo organizacija) surašant pamatų statybinę schemą.

Katilo montavimas

Katilų ir katilų pagalbinės įrangos montavimą turi atlikti specializuota organizacija, turinti Gosgortekhnadzor valdžios institucijų leidimą, vadovaudamasi Gosgortekhnadzor patvirtintomis „Leidimų įrengti priežiūros įrenginius išdavimo tvarkos instrukcijomis“.

Katilų ir įrangos montavimas gali prasidėti tokiomis sąlygomis:

visos projektavimo ir sąmatos dokumentacijos prieinamumas, techninę dokumentacijąįrangos gamintojai ir projektavimo bei montavimo dokumentacija;

konstrukcinės dalies paruošimas, patvirtintas perdavimo montuoti užsakovui ir montuojančiai organizacijai aktais;

objekto aprūpinimas įranga, konstrukcijomis, medžiagomis, instrumentais ir automatikos įranga.

Objekto paruošimo statybos ir montavimo darbų pradžiai veikla, sprendžiant įrangos ir medžiagų įsigijimo, statybinės parengties ir instaliacinės gamybos organizacinio bei techninio paruošimo klausimus, turėtų būti vykdoma vadovaujantis VSN 217-87 „Parengimas ir organizavimas. statybos ir montavimo darbų katilinių statybos metu“.

Konkretūs surinkimo aikštelių, privažiavimo kelių, sanitarinių ir sandėliavimo patalpų įrengimo, elektros, vandentiekio ir kanalizacijos prijungimo, objekto personalo darbo jėgos, montavimo įrangos, mechanizmų, taip pat darbų technologijos įrengimo įrengimo metu įrengimo reikalavimai yra sukurti 2012 m. darbų vykdymo projektą (WPP), kurį montuojanti organizacija pateikia ne vėliau kaip prieš 3 mėnesius iki darbų pradžios.

Katilų ir įrangos montavimas gali būti atliekamas tokiomis sąlygomis: naujos katilinės statybos metu, katilinės plėtros ir objekto rekonstrukcijos metu.

Naujoje statyboje katilai ir įranga montuojami, kaip taisyklė, arba derinant montavimą ir statybos darbai, arba esant aukštam statybiniam pasirengimui - uždarame pastate - per kairiąsias montavimo angas.

Derinant montavimo ir statybos darbus, katilų blokų montavimas ant pamatų atliekamas naudojant strėlinius kranus atvirame pastate statybos proceso metu. Jungtinė

katilų, katilinės-pagalbinės įrangos ir pastato elementų įrengimo technologinė seka nustatoma darbo projektu.

Katilų montavimas uždarame pastate atliekamas slenkant specialiais riedėjimo takeliais per pastate numatytas montavimo angas iš katilų priekio (ašinis slydimas) arba iš pastato galo (šoninis slydimas).

Katilo montavimas naudojant ašinį slydimą (žr. 1 priedą, 1 pav.) atliekamas tokia seka:

Patikrinus katilinės grindų dangos užbaigimą, įrengti riedėjimo takelius, kurių ilgis turėtų užtikrinti katilo bloko montavimą kranu takelių išorėje (už pastato ribų), o vėliau bloko judėjimą per montavimo angą į dizaino montavimo vieta. Sumontavę ir sujungę bėgių kelio dalis, sulygiuokite pagal aukščio žymes ir plane. Išpjovos kelio ženklų skirtumas bet kuriame skerspjūvyje neturi viršyti 2 mm.

Užfiksuokite rievėtą kelią nuo skersinės šlyties, pritvirtindami laikinus stabdžius prie įmontuotų katilo dalių (P1. 2 pav.).

Sumontuokite ir pritvirtinkite traukos gervę bėgių kelio galuose (pastate).

Privirinkite domkratų atraminių stalų dalis prie katilo atraminio rėmo (iš būgno pusės) (P1. 3 pav.). Atraminių stulpų apačią (po katilo pakura) suriškite laikinomis sijomis.

Vikšrų paviršius sutepkite tepalu ir po katilu išoriniame gale įrenkite platformą su skersinėmis atraminėmis sijomis (P1. 4 pav.). Trinties ir traukos jėgų mažinimui slystant galima naudoti specialius ritininius volelius (P1. 5 pav.), sumontuotus po platforma. Tokiu atveju platforma turi turėti ribojančius stabdžius, kad būtų išvengta šoninio poslinkio nuo slankiklio ašies (P1. 5 pav.).

Kranu sumontuokite katilo bloką ant skersinių atraminių sijų, gulinčių ant platformos, ir prijunkite gervės traukos lyną su platforma.

Pastumkite katilo bloką į vietą virš pamato. Judėjimo metu stebėkite galimą bloko poslinkį slankiklio ašies atžvilgiu.

Naudodami domkratus uždėkite bloką ant laikinų atramų, nuimkite bėgių dalis ir sumontuokite (nuleiskite) katilą ant pamato (P1. 6 pav.). Pakelkite katilą naudodami du kėliklius pakaitomis iš abiejų pusių, keisdami įdėklus.

Atlikite katilo bloko išlygiavimą, kurį sudaro katilo išilginės ašies ir priekinės linijos atitikimas, katilo tvirtinimo ašys, išdėstytos ant pamato, viršutinio ir apatinio būgnų ašių sutapimo patikrinimas. ta pati vertikali plokštuma. Leistinas viršutinio būgno nuokrypis nuo horizontalios ašies neturi viršyti 2 mm vienam ilgio metrui, bet ne daugiau kaip 10 mm per visą ilgį.

Ašinis slydimas galimas ir per pastate esančias angas iš katilų galinių paviršių pusės.

Montuojant katilą naudojant šoninį slydimą (P1, 7 pav.), pradinių takų įrengimas atliekamas „dviem siūlais“ nuo katilinės pastato galo per montavimo angą iki katilo pamato.

Sulygiavus ir pritvirtinus raiželių takus, prie katilo atraminių stulpų apačios suvirinkite laikinus takus, kad jie atsiremtų į rievėjimo takus (P1. vaizdas D. 7 pav.).

Išilgai katilo atraminio rėmo galų sumontuokite skersines tvirtinimo petnešas. Suvirinimo lentelės domkratams ir ąsoms, skirtos gervės lynui tvirtinti prie rėmo (iš apatinės būgno pusės) (P1. 8 pav.).

Slydimas atliekamas naudojant traukos gervę, pritvirtintą prie vikšrų galų už katilo pamato.

Įrengiant įrangą uždarame pastate su ribota erdve, ekonomaizeriai ir traukos mašinos paprastai montuojami prieš montuojant katilus.

Ekonomaizerių slydimas atliekamas naudojant rievėtus vikšrus, traukos gerves ir montavimo įrangą, panašiai kaip katilų slydimas.

Plečiant katilinę, katilų montavimas, kaip ir naujos statybos atveju, atvirame pastate derinant su katilinės priestato statyba arba uždarame priestate per montavimo angas naudojant slankiklį.

Katilinės rekonstrukcijos darbai dažnai susiję su naujų katilų įrengimu esamame pastate įvairiuose pastato aukščiuose.

Pasiruošimas įrengti katilą aukštyje vyksta panašiai kaip ir objekto paruošimas naujai katilinės statybai ar plėtrai, įskaitant katilo pamatų padarymą iki projektinio aukščio ir montavimo angos įrengimą. Be to, prieš montavimo angą būtina padaryti nusileidimo platformą, lygią su statybos ženklu, taip pat, jei pastatas senas, patikrinti ženklo laikomąją galią, kt. statybinės konstrukcijos ir prireikus juos sustiprinti.

Kilimo platformoje (P1. 9 pav.) turi būti įrengtas ištisinis lentų takas ir riedėjimo takeliai, kurių išoriniai galai išvesti į kilimo platformą, turi būti išlyginti, pritvirtinti ir sutepti tepalu; .

Suvirinkite laikinąsias jungtis ir sijas, dalis, skirtas pakelti prie katilo atraminio rėmo, taip pat perkelkite katilą taip, kaip aprašyta aukščiau.

Montavimo darbai montuojant katilus naujos statybos, katilinių plėtros ir rekonstrukcijos sąlygomis turėtų būti atliekami naudojant mechanizmus, kurių keliamoji galia ir traukos jėga pateikti 2 lentelėje.

2 lentelė.

Katilo gamyklos pavadinimas	Katilo bloko svoris, t	Minimali krano keliamoji galia, t	Gervės traukimo jėga, t	Domkratų keliamoji galia, t
DE-4-14GM-O/R/
DE-4-14-225GM-O
DE-6.5-14GM-O/R/
DE-6.5-14-225GM-O
DE-10-14GM-O/R/
DE-10-14-225GM-O
DE-10-24GM-O
DE-10-24-250GM-O
DE-16-14GM-O/R/
DE-16-14-225GM-O
DE-16-14GM-O
DE-16-24GM-O
DE-16-24-250GM-O
DE-25-14GM-O/R/
DE-25-14-225GM-O
DE-25-15-270GM-O
DE-25-15-285GM
DE-25-24GM-O
DE-25-24-250GM-O
DE-25-24-380GM-O

Montavimo technologiją, taip pat montavimo įrangos charakteristikas kiekvienu konkrečiu atveju nustato darbo projektas.

Sumontavę katilą ant pamato ir patikrinę jo padėtį, atlaisvinkite atramų varžtines jungtis ant atraminio rėmo, priveržtas prieš transportuojant bloką (ant katilo blokų, tiekiamų su korpusu ir pamušalu, atramų ant atraminio rėmo varžtinės jungtys yra atlaisvinta gamykloje), užtikrinant laisvą katilo elementų plėtimąsi pagal šiluminių plėtimų schemą. Išimkite elementus, kurie stiprina bloką transportavimo ir montavimo laikotarpiui, jei šie elementai sumontuoti gamykloje.

Įdiekite etaloną, kad galėtumėte stebėti katilo šiluminį plėtimąsi.

Katilo viduje sumontuokite jungiamąsias detales ir vamzdynus.

Gaminti hidraulinis bandymas katilą pagal Katilo taisykles (5.14. punktas).

Hidraulinis bandymas gali būti atliekamas esant temperatūrai aplinką ne žemesnė kaip +5 °C. Vandens temperatūra turi būti 5-40°C. Hidraulinio patikrinimo ir apsauginių vožtuvų reguliavimo slėgis (per didelis) nurodytas 3 lentelėje, taip pat katilo sertifikate.

3 lentelė

Katilai, kurių garo našumas 4-25 t/val

Darbinis slėgis būgne, MPa (kgf/cm2)	Garų būsena arba garo temperatūra, °C	Katilo hidraulinis bandymo slėgis (bandymo slėgis), MPa (kgf/cm2)	Apsauginių vožtuvų slėgis MPa (kgf/cm2)	Apsauginių vožtuvų skaičius ir montavimo vieta
				2 viršų būgnas
				2 viršų būgnas
				1 viršutinis būgnas
				1-perkaitintuvas
				1 viršutinis būgnas
				1-perkaitintuvas
				1 viršutinis būgnas
				1-perkaitintuvas
				1 viršutinis būgnas
				1-perkaitintuvas
				1 viršutinis būgnas
				1-perkaitintuvas

Hidrobandymo metu slėgio kilimo laikas turi būti ne trumpesnis kaip 10 minučių, bandymo slėgio palaikymo laikas taip pat turi būti bent 10 minučių. Palaikę bandomąjį slėgį, sumažinkite slėgį iki darbinio slėgio ir patikrinkite valcavimo ir suvirintas jungtis.

Bandymo metu vandens slėgį reguliuokite dviem manometrais, kurių vieno tikslumo klasė turi būti ne mažesnė kaip 1,5.

Kadangi katilai turi nedidelius suvirinimo ir riedėjimo siūlių plotus, kuriuos sunku patikrinti hidraulinio bandymo metu, rekomenduojama, sumažinus slėgį iki darbinio slėgio, palaikyti jį apžiūrai reikalingą laiką.

Riedėjimo jungčių sandarumas gali būti pažeistas dėl blokų pakrovimo ir iškrovimo sąlygų nesilaikymo transportuojant geležinkeliu (kitos transporto rūšys) ir montavimo vietoje. Jei riedėjimo jungtyse aptinkamas nuotėkis, nuleiskite vandenį iš katilo ir pataisykite nesandarias vietas.

Pakartotinis deginimas leidžiamas ne daugiau kaip tris kartus. Jei neįmanoma pašalinti nuotėkio naudojant papildomą vamzdžio platinimą, plokštes reikia pakeisti suvirintomis.

Pašalinus nesandarumus, katilas turi būti pateiktas pagal Katilo taisykles techninei apžiūrai.

Iš gamyklos tiekiamų katilų be pamušalo ir korpuso pamušalas ir izoliacija turi būti atliekami pagal gamyklos brėžinius ir katilinės projektinę dokumentaciją.

Prie šoninių tinklelių vamzdžių pritvirtinamas austas tinklelis ir ištemptas prie ant katilo bloko suvirintų poveržlių, kurios nustumiamos žemyn iki vamzdžių. Vietose su retais tarpais tarp vamzdžių klojamas faneros arba kartono sluoksnis, laikantis betonavimą šamotiniu betonu. Tada tepamas šamotinis betonas, kuris tolygiai paskirstomas ant tinklelio ir kruopščiai sutankinamas. Šamoto betono storis turi būti 15 mm nuo išorinio vamzdžio generatoriaus. Praėjus 3-4 valandoms po šamotinio betono klojimo, jį reikia sudrėkinti, suvilgyti vandeniu ir patrinti atsiradusius įtrūkimus.

Betonas turi sukietėti esant ne žemesnei kaip +5 °C aplinkos temperatūrai. Esant aukštesnei nei +10 °C aplinkos temperatūrai, šamotinį betoną reikia uždengti plastikine plėvele ar kita medžiaga, kad vanduo greitai neišgaruotų, ir drėkinti vandeniu kas 3-4 valandas. Sustingus šamotiniam betonui (jei betonas ruošiamas aliumininiu cementu, tai per parą) įrengiamos šilumą izoliuojančios plokštės. Prieš tai patikrinama šamoto betono būklė ir pašalinami visi defektai ir trūkumai, nes dėl nekokybiško karščiui atsparaus sluoksnio (įtrūkimų, nesandarumo) gali lokaliai pakilti sienos temperatūra. Šilumos izoliacinės plokštės montuojamos arti šamotinio betono sluoksnio.

Klojant plokštes būtina stebėti siūlės storį ir visišką jos užpildymą skiediniu.

Pirmasis priekinės ir galinės sienų pamušalo sluoksnis iš vamzdžio pusės klojamas šamotinėmis plytomis, antrasis krosnies fasado pamušalo sluoksnis – diatomito plyta, trečias – asbestu-vermikulitu arba panašiomis termofizinėmis savybėmis medžiagomis. Antrasis katilo šoninių ir galinių sienelių sluoksnis taip pat pagamintas iš asbesto-vermikulito plokščių arba jų pakaitalų.

Išorinis visų katilo sienelių pamušalo sluoksnis yra dujoms nepralaidi danga. Dangos sluoksnis yra apie 5 mm. Danga neturi turėti įtrūkimų ar nesandarumo, dėl kurių katilo paleidimo ir eksploatavimo metu tarp izoliacijos ir korpuso gali nutekėti ir nutekėti dūmų dujos į vietas, kur padidėja vakuumas dūmtakyje. Vėlesnio montavimo metu būtina užtikrinti natūralų vėdinimą, kurio pakaktų pamušalui išdžiūti, kad būtų išvengta vamzdžių korozijos iš šamoto betono pusės.

Atliekant pamušalą Ypatingas dėmesys Reikėtų atkreipti dėmesį į jo tankį tose vietose, kur sumontuota katilo armatūra. Viršutinio būgno izoliacija iš krosnies pusės atliekama šamotinėmis plytomis, pakabintomis ant smeigių, privirintų prie būgno.

Šamotinio betono ir dujoms nepralaidžių dangų kompozicijos pateiktos gamyklos brėžiniuose, atsiųstuose užsakovui kartu su Katilo sertifikatu.

Atlikus šiltinimo darbus sumontuojamas katilo korpusas. Korpuso suvirinimas užtikrina reikiamą katilo sienelių tankį, kad būtų pašalintas perteklinis šalto oro įsiurbimas. Išvalykite suvirinimo siūles nuo šlako ir šlakų. Korpuso tankį patikrinkite degikliu, sukurdami apie 100 mm vandens vakuumą krosnyje. Art. Degiklio svyravimai parodys prasiskverbimo vietą. Taip pat galite patikrinti korpuso tankį, sukurdami apie 100 mm vandens slėgį ugnies kameroje. Art. ir suvirinimo siūles padengė muiluotu vandeniu. Tose vietose, kur nėra prasiskverbimo, bus išpūsti muilo burbulai.

Laikant katilą ilgą laiką po pamušalo ir korpuso sumontavimo, prieš pradedant eksploatuoti katilą, kad būtų išvengta vamzdžio metalo deguonies korozijos pamušalo pusėje, reikia imtis priemonių išdžiovinti pamušalą ir išvėdinti katilo krosnį. (žr. skyrių „Pamušalo džiovinimas, šarminimas“).

Sumontuokite platformas ir laiptus.

Kai katilo blokas tiekiamas su izoliacija ir apkala, krosnies ir apatinio būgno pamušalas atliekamas naudojant tiesias šamotines plytas B klasės GOST 8691-73. Srautinio betono įtrūkimai plytų mūras apatiniame būgne iš krosnies šono naudokite tokios sudėties šratinį betoną: maltas šamotas - 75%, ugniai atsparus molis - 15%, aliumininis cementas - 10%. Apsauginio mūro tarpus išilgai apatinio vamzdžio užsandarinkite asbozurito-sovelito tirpalu, kurio pagrindas: sovelito milteliai „400“ asbozurito milteliai „700“.

Viršutinio būgno pamušalas iš krosnies pusės atliekamas forminėmis šamotinėmis plytomis, pritvirtintomis ant kaiščių, naudojant gunito ir metalinį tinklelį KSHOP-25-1.3 GOST 13603-89. Tinklelį suriškite viela 1-0-4 GOST 3282-74.

Viršutinio būgno izoliacija iš išorės atliekama naudojant sovelito gaminius, kurių storis 100–120 mm (pusiau cilindrai, segmentai, plokštės), naudojant asbozurito-sovelito mastiką, metalinį tinklelį ir medvilninį audinį GOST 3357-72.

Dujų kanalas izoliuotas 50 mm storio sovelito plokštėmis dviem sluoksniais, tvirtinamomis prie metalinių strypų iš Ø6 mm vielos, 110 mm ilgio. Strypai pritvirtinami prie dūmtakio elementų naudojant rankinį lankinį suvirinimą. Įtempę tinklelį, sulenkite strypus. Ant tinklelio užtepama asbozurito-sovelito mastika ir medvilninis audinys, kurio bendras storis 10 mm.

Galima izoliuoti dujotiekius, viršutinius ir apatinius būgnus 120 mm storio asbesto-diatomito betono sluoksniu, uždėtu ant vielinio karkaso.

Degiklio montavimas

Sumontuokite oro dėžę ir degiklio įrenginį. Katiluose, kurių garo našumas 25 t/h, degimo kamera įrengiama horizontaliai iš priekio taip, kad jos išilginė ašis sutaptų su degimo kameros ašimi, ir yra standžiai pritvirtinta katilo oro dėžėje. Atliekant ugniai atsparų degimo kameros pamušalą, būtina kruopščiai sureguliuoti plytas viena su kita tiek kiekvienoje eilėje, tiek tarp eilučių. Pamušalas turi būti lygaus paviršiaus be laiptelių. Siekiant užtikrinti patikimą ugniai atsparaus pamušalo veikimą, siūlių storis tarp plytų ar ugniai atsparių blokų turi būti ne didesnis kaip 2-3 mm. GMP-16 dujų ir alyvos degiklis yra sumontuotas kameros priekyje ir centre su juo.

Montuojant degiklį GMP-16, degimo kameros vidinio korpuso priekyje įrengiama atrama (ketaus žiedas), o prie išorinio korpuso pritvirtinamas didelis degiklio flanšas su dujine dalimi, ant kurio nedidelis flanšas. su ašmenų aparatu ir sumontuotas garo mechaninis purkštukų mazgas. Prie dujų tiekimo vamzdžio privirinamas dujų tiekimo vamzdis. Mazutas ir garai purškimui tiekiami į du purkštukus - pagrindinį ir rezervinį. Šiuo atveju pagrindinis antgalis turi būti horizontaliai degiklio centre, atsarginis antgalis turi būti po pagrindine vertikalia plokštuma 6° kampu horizontalios degiklio ašies atžvilgiu. Montuodami degiklį GMP-16, patikrinkite, ar kameros korpusas yra lygiagretus katilo ašiai.

GM-2.5 degiklių montavimas; GM-4,5; GM-7; GM-10 gaminamas ta pačia tvarka. Tik šiuo atveju atrama tvirtinama prie priekinės oro dėžės sienelės.

Svarbi gero degiklio veikimo sąlyga yra kūgių ir cilindrinės vamzdžio dalies koncentriškumas degiklio ašies atžvilgiu. Sumažinus kūginės dalies atsidarymo kampą, vamzdis gali koksuoti ir smarkiai perdegti. Rankiniam kuro reguliavimui rekomenduojama prieš degiklį sumontuoti adatinius vožtuvus. Slėgio matuokliai dujų, mazuto ir garų slėgiui stebėti purškimui yra sumontuoti prieš degiklį, po reguliatoriais.

Oro slėgis matuojamas oro dėžėje, nurodytoje parduotuvės brėžinyje. Vakuuminį impulsą krosnyje rekomenduojama pasirinkti viršutinėje dešinėje katilo priekio dalyje. Sumontuokite termometrus ant oro, dujų ir mazuto linijų.

Montuojant ventiliatorių ir dūmų šalintuvą, kreipiamųjų mentelių mentės turi būti gerai pritvirtintos ir turėti minimalų laisvumą. Ašmenys turi atsidaryti išilgai dujų-oro kelio.

Kreipiamųjų mentelių pavaros turi visiškai atsidaryti mažiausiai vieną minutę.

Oro ir dujų vamzdynai turi turėti pakankamą skerspjūvį ir minimalų apsisukimų skaičių. Posūkiai turi būti atliekami sklandžiai, be aštrių kraštų. Taip pat būtina atmesti galimybę vandeniui patekti į dujų ir oro kanalus. Paleidžiant traukos mašinas šaltoje būsenoje, katilo dujų ir oro kelyje neturėtų būti didelių slėgio ir vakuumo svyravimų visame apkrovos valdymo diapazone, kurį galima patikrinti katilo paleidimo metu naudojant trauką ir slėgį. metrų.

Prie jų sumontuoti dujų dėžes ir sprogdinimo vožtuvus, orapūtes ir garo tiekimo vamzdynus. Sumontuokite ekonomaizerį, ventiliatorių ir išmetimo ventiliatorių (galima montuoti anksčiau).

Degiklio, ventiliatoriaus, dūmų šalinimo ir ekonomaizerio įrengimas ir veikimas aprašytas jų instrukcijose.

Ruošiant, montuojant ir pristatant katilą, vadovaujantis SNiP 3.05.05-84 ir kitais norminiais dokumentais, turi būti vykdoma ir perduodama darbo komisijai ši gamybos dokumentacija:

katilo tinkamumo naudoti sertifikatas;

įrangos perdavimo montavimui aktas;

pamatų paruošimo montavimo darbams pažymėjimas;

įrangos montavimo ant pamato patikrinimo aktas;

būgno įtaiso įrengimo ir patikrinimo užbaigimo sertifikatas;

katilo hidraulinio bandymo sertifikatas;

katilo montavimo pamušalo priėmimo aktas;

dujų-oro kelio tankio su katilo krosnimi bandymo ataskaita;

katilo įrengimo kokybės sertifikatas;

katilo pamušalo džiūvimo patikrinimo sertifikatas;

katilo šarminimo ataskaita;

įrangos priėmimo sertifikatas po individualaus patikrinimo (trijų šalių: klientas, montuotojas, reguliuotojas).

Apsaugos priemonės

Atlikdami katilų montavimo ir remonto darbus, turėtumėte vadovautis „Krovinių kėlimo kranų projektavimo ir saugaus eksploatavimo taisyklėmis“. Gosgortekhnadzor, SNiP 111-4-80 „Saugumas statyboje“, darbo saugos standartų sistema.

Montavimo organizacijos įsakyme turi būti paskirtas asmuo, atsakingas už saugų darbų, susijusių su krovinių pervežimu kranais, atlikimą vietoje ir atestuotas pagal „Krovinių kėlimo kranų projektavimo ir saugaus eksploatavimo taisykles“.

Visi katilo montavimo darbai turi būti atliekami pagal darbų vykdymo planą (WPP), kuriame yra pilnas darbų saugos technologinių klausimų sąrašas.

Asmenys, kuriems patikėta juos vykdyti, prieš pradedant darbus turi būti nuodugniai supažindinti su darbo projektu ar technologine pastaba ir instruktuoti apie saugos priemones pagal įrašą instruktažų žurnale.

Katilų montavimo ir remonto metu naudojami stropai turi būti išbandyti ir su etikete, nurodančia paskutinį bandymą, turi turėti sertifikatus, leidžiančius atlikti darbus.

Prieš pradedant darbą reikia patikrinti tvirtinimo blokų, gervių tvirtinimo vietas, saugos diržų tvirtinimo vietas.

Vietos, kuriose atliekami suvirinimo darbai, turi būti aptvertos ugniai atspariais ekranais: skydais iš lakštinio plieno, asbestinėmis lubomis arba brezentu, kurių aukštis ne mažesnis kaip 1,8 m. Draudžiama suvirinimo darbus atlikti nuo kopėčių.

Darbai katilo būgne turi būti atliekami su stebėtoju, esančiu už būgno ribų, nuolat stebinčiam darbų vykdytoją.

Suvirinant katilo būgne, būtina naudoti dielektrinius kilimėlius, šalmus, porankius, kaliošus. Tokiu atveju lauke turi būti įrengtas jungiklis, kad jį stebintis suvirintojas keisdamas elektrodus ir darbo pertraukas išjungtų srovę.

IN darbo zona o montavimo vietoje turi būti sumontuotos priešgaisrinės plokštės, pilnai su įranga.

Darbas turi būti atliekamas su šalmu, naudojant abrazyvinį įrankį, dirbti su akiniais. Dirbdami aukštyje, būtinai naudokite saugos diržą.

Tamsoje atlikite darbus, kai montavimo vieta apšviesta mažiausiai 30 liuksų. Montuojant prožektorius, reikia vengti šviesos akinimo.

Montavimo ir remonto metu darbo zona yra pavojinga, joje draudžiama būti pašaliniams asmenims.

Pastoliai, pastoliai ir kiti įrenginiai, skirti darbams aukštyje atlikti, turi būti inventorizuoti ir pagaminti pagal standartinius projektus.

Elektrinę gervę gali valdyti tik asmenys, išmanantys jos sandarą, apmokyti, instruktuoti ir turintys sertifikatą.

Slenkant katilo blokus naudojant elektrinę gervę (ypač naudojant volelius), judėjimo greitis turėtų užtikrinti visišką teisingo bloko judėjimo kontrolę ir savalaikį koregavimą, jei jis gali pasislinkti nuo slankiklio ašies.

Esamoje katilinėje atliekamiems kapitalinio katilų remonto darbams turi būti skiriamas plotas su išduotu leidimu. Patvirtinimo sertifikatą išduoda klientas ir remonto organizacija. Paskirta teritorija turi būti aptverta. Be to, atliekant didelės rizikos darbus, kiekvienam kolektyvui ir montavimo mechanizmų darbams turi būti išduotas leidimas dirbti.

Vienu metu atliekami montavimo ir išmontavimo darbai skirtingų aukščių išilgai vienos vertikalės draudžiama.

Atskirų katilų elementų ir vamzdynų išmontavimas katiluose turi būti atliekamas su sąlyga, kad likusios dalys yra stabilioje padėtyje. Prieš išpjaunant nuimamą elementą, jis turi būti tvirtai pritvirtintas.

Prieš pradedant darbus krosnies ir katilo statinių viduje, atsakingam darbų vadovui turi būti išduotas leidimas; tvirtina montavimo organizacijos vyriausiasis inžinierius.

Darbai katilo krosnyje gali būti atliekami ne aukštesnėje kaip 50-60°C temperatūroje tik gavus raštišką katilinės viršininko leidimą (leidimą). To paties asmens buvimas katile arba dūmtraukyje tokioje temperatūroje neturi viršyti 20 minučių.

Prieš pradedant darbą, ugniakuras ir dūmtakiai turi būti vėdinami mažiausiai 10 minučių. apšviestas, patikimai apsaugotas nuo dujų ir dulkių prasiskverbimo iš veikiančių katilų dūmtakių. Norint patikrinti, ar nėra dujų, iš krosnies viršaus reikia paimti mėginį.

Katilo dujotiekiai ir kanalizacija turi būti prapūsti suslėgtu oru ir atjungti kištukais. Išvalymo kamščiai turi būti visiškai atidaryti.

Dirbant katile elektros apšvietimui reikia naudoti 12 V įtampą.

Dirbti su elektriniais įrankiais katile leidžiama esant ne didesnei kaip 36 V įtampai, privalomai naudojant apsaugines priemones (dielektrines pirštines, kilimėlius ir kt.).

Sumontavus visas standartines furnitūras, atliekami sumontuoto katilo hidrauliniai bandymai. Apsauginio vožtuvo spyruoklės yra sandarios.

Katilas užpildomas vandeniu per tiekimo liniją arba pilant iš vandentiekio tinklo atidarius orlaides. Slėgis pakeliamas rankiniu arba elektriniu stūmokliniu siurbliu, prijungtu prie vienos iš pertraukiamo valymo linijų.

Tvirtinimo detales leidžiama priveržti esant iki 0,3 MPa slėgiui.

DRAUDŽIAMA DIDINTI LENTELĖJE NURODYTŲ SLĖGIŲ.

Aptikti defektai pašalinami sumažinus slėgį iki nulio ir prireikus nuleidus vandenį.

Jei yra nuodingų ar dusinančių dujų, nuodingų, šarminių skysčių ir kt. išsiskyrimo požymių. darbuotojai privalo nedelsiant nutraukti darbą ir palikti pavojingą zoną, nelaukdami užsakovo personalo nurodymų. Atsakingas inžinierius privalo nedelsiant apie tai pranešti užsakovui.

Apsauginių vožtuvų reguliavimas

Apsauginiai vožtuvai reguliuojami:

Paleidus katilą, po montavimo.

Paleidžiant katilą po to, kai jis buvo atsargoje.

Atliekant katilo techninę apžiūrą.

Remiantis apsauginių vožtuvų tinkamumo naudoti patikrinimo rezultatais.

Kai pasikeičia darbinis slėgis katile.

Apsauginių vožtuvų reguliavimas gali būti atliekamas ant stendo, hidraulinių bandymų metu arba šarminimo proceso metu, kai garas išleidžiamas per pagalbinę liniją ir sumontuotus garo šalinimo vamzdynus.

Prieš montuodami apsauginius vožtuvus, juos reikia patikrinti. Sutepkite slėginės įvorės sriegį (sidabro grafitas - 20%, glicerinas - 70%, vario milteliai - 10%), patikrinkite sandarinimo paviršių būklę, strypų sandariklių buvimą.

Įprastu režimu vožtuvas uždarytas, plokštelė prispaudžiama prie sėdynės spyruoklės jėga. Spyruoklės jėgą ant plokštės reguliuoja jos suspaudimo laipsnis, pagamintas naudojant srieginę slėgio įvorę.

Slėgis lėtai kyla, o apsauginiai vožtuvai sureguliuojami iki atsidarymo slėgio, nurodyto 3 lentelėje.

Jei reikia eksploatuoti katilą sumažintu slėgiu (bet ne žemesniu už reikšmes, nurodytas skyriaus „Katilo priežiūra“ 1 pastraipoje), vožtuvai sureguliuojami pagal šį darbinį slėgį, kaip nurodyta skyriuje. 6.2. Katilo taisyklės.

Apsauginiai vožtuvai reguliuojami po vieną tokia seka (apsauginio vožtuvo brėžinį žr. P. II):

nustatyti reikiamą slėgį katile;

nuimkite rankinę detonavimo svirtį (4) ir apsauginį dangtelį (11);

atsukus slėgio įvorę (8) vožtuvas pradeda sprogti;

sumažinkite slėgį katile prieš įstatydami vožtuvą, o skirtumas tarp sprogimo slėgio ir vožtuvo lizdo turi būti ne didesnis kaip 0,3 MPa. Sukant amortizatoriaus įvorę (9) pagal laikrodžio rodyklę, skirtumas didėja, o prieš laikrodžio rodyklę – sumažinamas. Norint pasukti amortizatoriaus įvorę, baigus reguliavimą reikia atsukti fiksavimo varžtą (7), užfiksuoti minėtą varžtą;

išmatuokite spyruoklės įtempimo aukštį 1 mm tikslumu ir užrašykite jį žurnale;

baigę reguliuoti, pakeiskite apsauginį dangtelį ir rankinę detonavimo svirtį;

užsandarinkite apsauginį gaubto dangtelį.

Norėdami patikrinti, ar apsauginiai vožtuvai tinkamai sureguliuoti, padidinkite slėgį, kol vožtuvas pradės veikti, tada sumažinkite slėgį, kol vožtuvas užsidarys.

Jei vožtuvo atsako slėgis neatitinka lentelėje nurodyto atsidarymo slėgio, o skirtumas tarp sprogimo ir vožtuvo nusileidimo slėgio yra didesnis nei 0,3 (3) MPa (kgf/cm2), pakartokite reguliavimą.

Pamušalo džiovinimas, šarminimas

1. Pabaigus katilo montavimą, rekomenduojama 2-3 dienas džiovinti pamušalą naudojant elektrinius šildytuvus, naudojant malkas arba naudojant garus iš veikiančių katilų, kurie tiekiami į katilą pripildytą vandens į žemesnį lygį per apatinio būgno šildymo linija. Vandens šildymo katile procesas turi būti atliekamas palaipsniui ir nuolat; Tuo pačiu metu būtina stebėti vandens lygį katile naudojant tiesioginio veikimo lygio indikatorius. Džiūvimo laikotarpiu vandens temperatūra katile palaikoma 80-90°C.

2. Katilo šarminimas atliekamas vidinių paviršių valymui nuo tepalinių nuosėdų ir korozijos produktų.

Katilo užpildymui šarminimo metu ir papildymui šarminimo laikotarpiu patartina naudoti chemiškai išgrynintą vandenį. Leidžiama pilti į katilą neapdoroto skaidrinto vandens, kurio temperatūra ne žemesnė kaip + 5°C.

Perkaitintuvas nėra šarminamas ir nėra užpildytas šarminiu tirpalu.

Jis išvalomas nuo aliejinių teršalų ir rūdžių garų srove, kuriai prieš šarminant atidaromas perkaitintuvo prapūtimo vožtuvas.

Prieš šarminant katilą, katilas paruošiamas uždegimui (žr. skyrių „Patikrinimas ir paruošimas uždegimui“).

Siekiant sutaupyti laiko ir kuro, reagentų įvedimas ir katilo šarminimas turėtų būti atliktas likus 1 dienai iki pamušalo džiovinimo pabaigos.

Reagentus galima įvesti naudojant dozavimo siurblį su konteineriu arba per 0,3–0,5 m3 talpos baką, sumontuotą virš viršutinio būgno platformos. Iš rezervuaro įpilkite reagento tirpalą per lanksčią žarną per „garų į savo poreikius».

Šarminant naudojami šie reagentai: kaustinė (kaustinė soda) arba sodos pelenai ir trinatrio fosfatas (4 lentelė).

Prieš injekciją reagentai ištirpinami iki maždaug 20 % koncentracijos. Sodos ir trinatrio fosfato tirpalai turi būti įvedami atskirai, kad būtų išvengta trinatrio fosfato kristalizacijos katilo vamzdžiuose. Reagentų tirpalą iš rezervuaro į katilą galima įpilti tik tada, kai jame nėra slėgio. Darbuotojai, atliekantys tirpalo ruošimo ir įvedimo į katilą operacijas, turi būti aprūpinti specialia apranga (guminėmis prijuostėmis, batais, guminėmis pirštinėmis ir kaukėmis su akiniais).

Prieš pirmąjį katilo uždegimą po montavimo, apsauginių vožtuvų spyruoklės susilpnėja, jei vožtuvai nebuvo sureguliuoti ant stendo. Kiekvieną kartą padidėjus slėgiui šarminimo metu (0,3; 1,0; 1,3 MPa), priveržus slėgio įvores, spyruoklės slėgis vožtuve atitinka garo slėgį.

Šarminant, įvedus reagentus, užkurkite katilą, vadovaudamiesi skyriaus „Užkūrimas“ reikalavimais, padidinkite slėgį katile iki 0,3-0,4 MPa (3-4 kgf/cm2) ir priveržkite varžtines jungtis. liukai ir flanšai. Šarminimas tokiu slėgiu turėtų būti atliekamas 8 valandas, kai katilo apkrova ne didesnė kaip 25% vardinės.

Pūskite per katilą visuose taškuose 20-30 sekundžių. kiekvieną ir tiekti į viršutinį lygį.

Sumažinkite slėgį iki atmosferos.

Pakelkite slėgį iki 1,0 MPa (10 kgf / cm2) ir šarmą, kai apkrova ne didesnė kaip 25% - 6 valandas.

Katilas išvalomas ir įkraunamas slėgiu, sumažintu iki 0,3-0,4 MPa (3-4 kgf / cm2).

Naujas slėgio padidėjimas iki 1,3 MPa (13 kgf/cm2), o katilams su 2,3 ​​MPa (23 kgf/cm2) pertekliniu slėgiu iki 2,3 MPa (23 kgf/cm2) ir šarminimas esant ne didesnei kaip 25 % apkrovai. 6 valandos.

Katilo vanduo keičiamas pakartotinai praleidžiant ir pripildant katilą.

Šarminimo proceso metu neleiskite vandeniui patekti į perkaitintuvą. Perkaitintuvo prapūtimo vožtuvas visada atidarytas. Bendras katilo vandens šarmingumas šarminant turi būti ne mažesnis kaip 50 mg.ekv/l. Mažėjant žemiau šios ribos, į katilą įpilama papildoma dalis reagento tirpalo, o slėgis katile neturi viršyti atmosferos slėgio.

Šarminimo pabaiga nustatoma analizuojant P 2 O 5 kiekio vandenyje stabilumą.

Reagento suvartojimas pateiktas 4 lentelėje. ¦

4 lentelė.

Katilo dydis	Reagentų pavadinimas
	(kaustinė soda), kg	Na3PO4 x12H2O (trinatrio fosfatas), kg
DE-10-14(24)GM
DE-16-14(24)GM
DE-25-14(24)GM

Pastaba. Svoris nurodytas šimtaprocentiniam reagentui. Mažesnė reagento vertė švariems katilams, didesnė katilams su dideliu rūdžių sluoksniu.

Po šarminimo sumažinkite slėgį iki nulio ir, sumažinę vandens temperatūrą iki 70-80°C, nuleiskite vandenį iš katilo.

Atidarykite būgno ir kolektoriaus liukus, kruopščiai išplaukite būgnus, būgno viduje esančius įtaisus ir vamzdžius naudodami žarną su jungtimi, esant 0,4–0,5 MPa (4–5 kgf/cm2) vandens slėgiui, pageidautina 50 °C temperatūroje. -60 °C.

Šildymo paviršių būklė fiksuojama cheminio apdorojimo žurnale.

Po šarminimo būtina atlikti nupūtimo ir nutekėjimo jungiamųjų detalių bei tiesioginio veikimo vandens lygio indikatorių apžiūrą.

Jei laikotarpis nuo šarminimo iki katilo paleidimo viršija 10 dienų, katilą reikia konservuoti.

3. Po šarminimo pašildykite ir praplaukite garo vamzdyną nuo katilo iki prijungimo taškų prie veikiančių garo vamzdynų dalių arba garo vartotojų.

Šildant ir išvalant atliekamos šios operacijos:

slėgis katile pakyla iki darbinio slėgio;

vandens lygis pakyla virš vidutinio 30 mm;

garų linijoje atidaromi išleidimo ir išleidimo vožtuvai;

palaipsniui atidarykite garų uždarymo vožtuvą, didžiausią garo srautą pasiekdami per 5-10 minučių, tuo tarpu būtina stebėti vandens lygį katile.

Pastaba: Garų linijos valymo procedūra gali skirtis. Tai reglamentuoja gamybos instrukcijos reikalavimai, priklausomai nuo garo vamzdynų, prapūtimo vamzdynų schemų ir vožtuvų valdymo automatikos.

Išsamus katilų agregatų bandymas ir derinimas kompleksinio testavimo metu

Išsamus bandymas yra paskutinis montavimo darbų etapas.

Bendrosios ir subrangos organizacijos, atlikusios katilo, prietaisų ir automatikos, pagalbinių įrenginių, elektros instaliacijos ir kitus darbus, kompleksinio katilo agregato patikrinimo laikotarpiu užtikrina, kad jų darbuotojai būtų budėję operatyviai pašalinti nustatytus defektus. statybos ir montavimo darbuose pagal SNiP-3.05.05-84 reikalavimus.

Prieš atlikdamas išsamų testavimą, klientas kartu su eksploataciją paduodančia organizacija parengia testavimo programą. Išsamų testavimą atlieka kliento personalas, pasitelkęs specialistus.

Visapusiško katilo bandymo ir paleidimo procedūra turi būti suderinta su SNiP 3.01.04-87 ir GOST 27303-87 reikalavimais.

Kompleksinio testavimo apkrovos nustatomos programoje (paprastai: nominali, minimali galima ir tarpinė).

Katilo veikimo kartu su ekonomaizeriu, traukos mechanizmais, vamzdynų sistema, katilinės pagalbine įranga ir prietaisų sistema patikrinimas atliekamas per 72 valandas. Per šį laikotarpį paleidimo organizacija atlieka degimo ir vandens cheminių režimų, prietaisų ir valdymo sistemų derinimą, išduodama laikinojo režimo korteles. Atlikus visapusišką testavimą, pašalinami jo įgyvendinimo metu nustatyti defektai ir gedimai (jei reikia, katilas sustabdomas); Surašomas išsamaus katilo patikrinimo ir paleidimo aktas.

KATILŲ VANDENS CHEMINIS REŽIMAS

Katilų maitinimo šaltinio vandens apdorojimo metodą pasirenka specializuota (projektavimo, paleidimo) organizacija, atsižvelgdama į šaltinio vandens kokybę ir šių Instrukcijų reikalavimus.

Pašarinio vandens kokybės standartai pateikti 5 lentelėje.

5 lentelė

Rodiklių pavadinimas	Vienetai	Tiekiamo vandens kokybės standartai, priklausomai nuo absoliutaus slėgio ir kuro rūšies
		1,4 MPa (14 kgf/cm 2)		2,4 MPa (24 kgf/cm 2)
Šrifto skaidrumas, ne mažiau
Bendras kietumas	mcg-ekv/kg
		nestandartizuotas
Laisvas anglies dioksidas		nėra
pH vertė esant 25°C

Katilo (pučiamo) vandens kokybę ir būtiną korekcinio jo valymo režimą nustato specializuota paleidimo organizacija, atsižvelgdama į 6 lentelėje nurodytus reikalavimus.

6 lentelė

	Vienpakopiai garinimo katilai		Katilai su dviejų pakopų garinimu
	Be perkaitintuvo	Su perkaitintuvu	1-as išgaravimo etapas		2-as išgarinimo etapas
			Be perkaitintuvo	Su perkaitintuvu	Be perkaitintuvo	Su perkaitintuvu
Fosfatai, mg/kg
Santykinis šarmingumas, %, ne daugiau

Įmonės administravimas, pasitelkiant specializuotą eksploatavimo organizaciją, remiantis rezultatais paleidimo darbai, taip pat techninių rekomendacijų reikalavimus

vandens chemijos režimo ir cheminės kontrolės organizavimas bei Katilo taisyklių 8 punkto reikalavimai, rengia ir tvirtina vandens cheminio režimo palaikymo instrukcijas, kurios turėtų

būti personalo darbo vietoje.

Katilinėje turi būti vandens ruošimo žurnalas, kuriame būtų fiksuojami vandens ir garo analizės rezultatai, katilo prapūtimo režimo įgyvendinimas ir vandens valymo priežiūros darbai.

Kaskart, kai katilas sustabdomas vidinių šildymo paviršių valymui, reikia užregistruoti apnašų ir dumblo tipą ir storį, korozijos buvimą ir tipą, taip pat nuotėkio požymius (garavimą, išorinių druskų kaupimąsi) valcavimo jungtyse. vandens valymo žurnale.

vartotojo vadovas

Bendrosios nuostatos

1. Instrukcijoje yra bendrosios DE tipo garo katilų eksploatavimo instrukcijos, kurių pagrindu, atsižvelgiant į konkrečias sąlygas, atsižvelgiant į prietaisus ir valdymo įrangą, kiekviena katilinė parengia savo gamybos instrukcijas, patvirtintas įmonės vyriausiasis inžinierius.

Katilinės operatoriaus darbo vietoje turi būti iškabinta katilinės vamzdynų gamybos instrukcija ir eksploatacinė schema.

2. DE tipo garo katilų montavimas, priežiūra ir eksploatacija turi būti atliekama pagal Katilo taisykles.

3. Degiklio, ekonomaizerio, automatikos sistemos ir katilo pagalbinės įrangos naudojimo instrukcijos yra šios įrangos gamintojų atitinkamose instrukcijose.

4. Katilinės vamzdynų montavimas, priežiūra ir eksploatacija turėtų būti atliekama pagal Garo ir karšto vandens vamzdynų tiesimo ir saugaus eksploatavimo taisykles.

5. Katilo savininkas iš gamintojo gauna Katilo pasą, kuris pastarajam išduodamas katilą perduodant naujam savininkui.

Paso atitinkamoje skiltyje už gerą būklę atsakingo asmens paskyrimo įsakymo numeris ir data, pareigos, pavardė, vardas, patronimas ir saugus veikimas katilą, jo žinių apie Katilo taisykles patikrinimo datą.

Nurodytas asmuo įveda į Pasą informaciją apie slėginių katilo elementų keitimą ir remontą, taip pat pasirašo patikrinimo rezultatus.

6. Naujai sumontuotas katilas turi būti priimtas eksploatuoti jį įregistravus Gosgortekhnadzor institucijose ir atlikus techninę ekspertizę, remiantis valstybės ar darbo komisijos aktu dėl katilo priėmimo eksploatuoti.

Katilas pradedamas eksploatuoti raštišku įmonės administracijos įsakymu patikrinus katilo montavimo įrangos parengtį eksploatuoti ir suorganizavus jos priežiūrą.

7. Be katilo paso, katilinėje būtina turėti remonto žurnalą, vandens ruošimo žurnalą, manometro valdymo žurnalą, katilų ir pagalbinių įrenginių eksploatacijos keitimo žurnalą.

8. Katilo priežiūra gali būti patikėta asmenims nuo 18 metų, baigusiems medicininį išsilavinimą. egzaminą, mokymą ir teisės aptarnauti katilus pažymėjimo turėjimą pagal 9.2 poskyrio reikalavimus. Katilo taisyklės.

Apžiūra ir paruošimas kūrenimui

1. Patikrinkite vandens tiekimą deaeratoriuje, tiekimo siurblių tinkamumą eksploatuoti ir ar yra reikiamas slėgis tiekimo linijoje, elektros tiekimas automatikos skydams ir pavaroms;

2. Įsitikinkite, kad katilo elementai ir jungiamosios detalės yra normalios būklės, o krosnyje ir dūmtakiuose nėra pašalinių daiktų;

3. Patikrinkite ekrano tarp pakuros ir konvekcinio pluošto būklę ir tankį;

4. Patikrinkite būgno apsauginio pamušalo vientisumą, sprogstamųjų saugos įtaisų asbesto membranos buvimą ir storį;

5. Patikrinkite ventiliatoriaus ir dūmų ištraukiklio pasirengimą paleisti ir veikti. Iš skirstomojo skydo patikrinkite kreipiamųjų mentelių nuotolinio valdymo pultą, patikrinkite, ar jie tinkamai sureguliuoti iki visiško atidarymo ir uždarymo;

6. Jei katilas paleidžiamas po remonto, kurio metu buvo atidaryti katilo būgnai, tai prieš juos uždarydami įsitikinkite, kad nėra nešvarumų, rūdžių, apnašų ir pašalinių daiktų; patikrinti vamzdžio, jungiančio 16 ir 25 t/h garo našumo katilų skyrius, švarumą; patikrinti, ar nepažeisti garų atskyrimo elementai ir būgno įtaisų viduje bei ar nėra laisvų sparnų plokščių, kreipiamųjų stogelių jungčių, jų sujungimo su būgnu ir pertvara sandarumą; Prieš montuodami naujas tarpines, kruopščiai nuvalykite atramų plokštumas nuo senų tarpiklių likučių; Surinkdami sutepkite tarpiklius ir varžtus grafito miltelių ir alyvos mišiniu, kad nesudegtų;

7. Patikrinkite orapūtės vamzdžių teisingą montavimą ir sukimosi lengvumą. Pūtimo vamzdžių purkštukų ašys turi būti tarpų tarp virimo vamzdžių centre;

8. Įsitikinkite: normalią degiklio dalių, degiklio antgalio, priekinės sienelės pamušalo, būgnų būklę;

9. Patikrinkite, ar tinkamai sumontuoti degiklio purkštukai.

GMP-16 degiklio antgalyje kuro purškimui tiekiamas garų slėgis veikia atviro kuro degiklio kampą. Kai degimo metu purškimo garų slėgis padidėja nuo 0,1 MPa (1 kgf/cm 2) iki 0,25–0,3 MPa (2,5–3,0 kgf/cm 2), purškimo kampas sumažėja nuo 65° iki 30°, kai koksuoja. dviejų pakopų kuro degimo kameros sienelių neatsiranda.

Vizualinis pradinės uždegimo zonos ir įdubos arba degimo kameros išėjimo krašto valdymas atliekamas per priekinį dešinės šoninės sienelės liuką.

Mazuto temperatūra prieš purkštuką turi būti 110 -130°C, klampumas ne didesnis kaip 3°VU;

10. Apžiūrėję pakurą ir dujų kanalus sandariai uždarykite šulinius ir liukus;

11. Patikrinę jungiamųjų detalių tinkamumą naudoti, įsitikinkite, kad:

katilo prapūtimo vožtuvai yra sandariai uždaryti, o jei yra perkaitintuvas, perkaitintos garo kameros prapūtimo vožtuvas yra atidarytas;

ekonomaizeris ir katilo išleidimo vožtuvai yra uždaryti;

katilo ir ekonomaizerio slėgio matuokliai darbinėje padėtyje, t.y. manometro vamzdeliai trijų krypčių vožtuvais sujungti su būgne ir ekonomaizeryje esančia terpe;

įtraukiami tiesioginio režimo lygio indikatoriai, t.y. garo ir vandens vožtuvai (čiaupai) yra atidaryti, o prapūtimo vožtuvai yra uždaryti;

pagrindinis garo uždarymo vožtuvas ir vožtuvas „garai pagalbiniams poreikiams“ yra uždaryti;

Ekonomaizerio ventiliacijos angos atidarytos.

Norėdami išleisti orą iš katilo, atidarykite garų mėginių ėmimo vožtuvą ant būgno ir mėginio aušintuvo.

12. Užpildykite katilą ne žemesnės kaip +5°C temperatūros vandeniu tokia seka:

Įjungus padavimo siurblį (kas daroma pagal atitinkamas instrukcijas) ir tiekus vandenį į ekonomaizerį, vienos iš tiekimo linijų vožtuvas šiek tiek atsidaro.

Pasirodžius skaidrintam vandeniui, ekonomaizerio anga užsidaro. Katilas pripildytas iki žemesnio lygio tiesioginio veikimo lygio indikatoriaus vandens indikatoriaus stikle. Jei katilas užpildomas pirmą kartą po remonto, būtina jį nuplauti, du kartus pripildant vandens iki viršutinio lygio ir išleidžiant per prapūtimą ir drenažą.

Katilo pripildymo vandeniu laikas ir jo temperatūra turi būti nurodyti užkurimo instrukcijose.

Pildydami katilą patikrinkite šulinio ir liuko vožtuvų sandarumą, flanšines jungtis, jungiamųjų detalių sandarumą (apie pastarųjų praleidimą galima spręsti pagal vamzdžių šildymą po sklendžių, jei katilas pripildytas šilto vandens ).

Jei šulinių ir liuko vožtuvuose ir flanšinėse jungtyse atsiranda nuotėkių, priveržkite juos; jei nuotėkis nepašalinamas, nutraukite katilo maitinimą, išleiskite vandenį ir pakeiskite tarpiklius.

Kai vanduo katile pakils iki apatinės lygio indikatoriaus žymos, nustokite maitinti katilą.

Po to turėtumėte patikrinti, ar išlaikomas vandens lygis stiklinėje. Jei jis nukrenta, reikia išsiaiškinti priežastį, ją pašalinti, o tada papildyti katilą iki žemiausio lygio.

Jei vandens lygis katile pakyla uždarius padavimo vožtuvą, o tai rodo, kad jis yra nesandarus, būtina uždaryti vožtuvą prieš srovę.

13. Patikrinkite pagrindinio ir avarinio apšvietimo tinkamumą naudoti jį įjungdami;

14. Įsitikinkite, kad katilo prietaisai ir valdymo sistema veikia tinkamai, patikrinkite kuro išjungimą, naudodami imituojamus parametrus;

15. Patikrinkite katilo dujinės įrangos ir uždegimo apsaugos įtaiso tinkamumą naudoti. Jei katilą ruošiamasi kūrenti mazutu, kurą paleiskite per cirkuliacinę grandinę;

16. Tiekti garą iš gretimų katilų į apatinio būgno šildymo liniją ir pašildyti vandenį katile iki 95-100°C.

Vandens pašildymas sumažins katilo apatinio būgno metalo šiluminį įtampą, atsirandančią kūrenant dėl ​​temperatūrų skirtumų tarp viršutinės dalies sienelių, plaunamų karštais degimo produktais, ir apatinės dalies, kuri liečiasi su santykinai šaltu vandeniu. .

Uždegimas

1. Katilas turi būti kūrenamas tik tada, kai pamainos žurnale yra įrašytas už katilo geros būklės ir saugų eksploatavimą atsakingo arba jį pavaduojančio asmens įsakymas, nustatytas įmonės įsakymu.

2. Uždarę kreipiamąsias mentes, įjunkite dūmų ištraukiklį ir ventiliatorių. Šiek tiek atidarykite kreipiamąsias mentes, palaikydami krosnyje maždaug 50 Pa (5 kgf/cm2) vakuumą. 3-5 minutes vėdinkite pakurą. Kol vėdinimas nebaigtas, į pakurą ir dūmtakius įnešti atvirą ugnį draudžiama.

3. Baigę vėdinti, uždarykite ventiliatoriaus kreipiamąjį aparatą, nustatykite oro slėgį degiklyje iki ne daugiau kaip 100 Pa (10 kgf/cm2) su vakuumu krosnyje 30-40 Pa (3-4 kgf/cm2). ).

Galimybę įjungti automatinį vakuumo valdymą prieš uždegimą nustato techninės priežiūros specialistai, atsižvelgdami į vietos sąlygas (dūmų ištraukiklio kreipiančiosios mentės pavaros greitį, uždegimo pobūdį ir kt.).

4. Įjungus katilą gamtinių dujų Personalo veiksmų tvarka bus nustatyta pagal instrukcijas, sudarytas pagal „Dujų pramonės saugos taisykles“, atsižvelgiant į katilo konfigūraciją su dujų įranga ir automatikos sistema. Visais atvejais būtina, kad dujinio degiklio degiklis plaktų tolygiai, apimtų bent 3/4 apskritimo (stebėjimas atliekamas per galinį liuką), o pagrindinis degiklis užsidegtų, kai dujų slėgis jame nėra daugiau nei 500 Pa (50 kgf/cm2). Jei kontrolinė liepsna užgęsta arba sugenda prieš užsidegant degiklio liepsnai, būtina išjungti dujų tiekimą į katilą ir iš naujo išvėdinti pakurą.

Uždegus degiklį, įpilama oro, išlaikant vakuumą krosnyje tose pačiose ribose. Perjunkite automatiką iš „uždegimo“ režimo į pagrindinį režimą. Vizualiai pagal liepsnos spalvą arba prietaisą nustatykite kuro ir oro santykį, atitinkantį degimo užbaigtumą.

5. Užkurdami katilą mazutu, gerai pašildykite antgalį, leisdami pro jį garus ir cirkuliuokite mazutą katile. Jei cirkuliacinio vamzdyno nėra, išleiskite šaltą mazutą iš dujotiekio nuo vožtuvo ties įvadu į tiekimo liniją iki purkštuko vožtuvo per išvalymo jungtį į baką.

Sumažinkite garų tiekimą į purkštuką, išleiskite dujas į dujinį uždegiklį, o degikliui užsidegus šiek tiek atidarykite vožtuvą ant mazuto linijos ant purkštuko.

Uždegus mazutą, pakeitus purškiamųjų garų ir oro slėgį, nustatyti optimalų degimo režimą.

Naudodami garų slėgį ant GMP-16 degiklio, sureguliuokite degiklio kampą taip, kad jis neliestų įdubos kraštų.

6. Paleidžiant pirmąjį katilą katilinėje, veikiančioje mazutu, kaip kurą rekomenduojama naudoti šildytuvą.

Šiuo atveju oras iš mobiliojo kompresoriaus tiekiamas į garų purškimo liniją. Šildymo alyva į mazuto liniją tiekiama 0,2-0,3 MPa (2-3 kgf/cm2) slėgiu.

Katilo uždegimo procedūra yra tokia pati kaip ir mazutui.

Skystų priedų stotį patogu naudoti kaip paleidimo kuro įrenginį, jei pastaroji suprojektuota ir pastatyta kaip kuro saugyklos dalis.

Priedų stoties įrangos ir vamzdynų panaudojimo šiam tikslui schemą pateikia reguliatoriai.

Jei nėra dujinio uždegiklio, kuris sunaudoja dujas iš dujų baliono instaliacijos ar dujotiekio, antgalis uždegamas nuo savadarbio degiklio, įdėto į pakurą iki degiklio žiočių per angą.

Degiklis nuimamas (degiklis užgęsta) tik stabiliai užsidegus pagrindiniam degikliui.

Prieš nuimdami pagrindinį antgalį, sumontuotą palei degiklio ašį, valyti ir skalauti, turite:

įkiškite rezervinį antgalį į tam skirtą angą;

prijungti jį prie garo ir mazuto vamzdynų;

uždegkite jį nuo pagrindinio degiklio degiklio.

Rezervinis purkštukas turėtų veikti trumpai, tik pagrindinio keitimo laikotarpiu. Išjungtas purkštukas iš karto pašalinamas, tai padės išvengti dalių koksavimo

pjovimo galvutė.

7. Uždegimo proceso metu būtina:

Kai pro atvirą vožtuvą prie mėginio aušintuvo atsiranda garų, išstumę orą iš viršutinio katilo būgno, uždarykite mėginių ėmimo garo linijos vožtuvą ant katilo būgno. Nuo šio momento būtina atidžiai stebėti manometro rodmenis ir vandens lygį tiesioginio veikimo vandens lygio indikatorių stikluose;

esant 0,05–0,1 MPa (0,5–1 kgf/cm2) garų slėgiui, naudokite manometrą, kad išvalytumėte tiesioginio veikimo vandens lygio indikatorius. ir manometro sifono vamzdis.

Valant tiesioginio veikimo vandens lygio indikatorius:

a) atidarykite išvalymo vožtuvą - stiklas išvalomas garais ir vandeniu;

b) užsukti vandens čiaupą – pro stiklą pučiami garai;

c) atidarykite vandens čiaupą, užsukite garo čiaupą - vandens vamzdis išpūstas;

d) atidarykite garų vožtuvą ir uždarykite prapūtimo vožtuvą. Vanduo stiklinėje turi greitai pakilti ir šiek tiek svyruoti ties vandens lygio žyma katile. Jei lygis kyla lėtai, vandens čiaupą reikia atidaryti iš naujo.

Kad kaitintumėte tolygiai, nuo uždegimo pradžios periodiškai išpūskite apatinį būgną (žr. skyriaus „Katilo priežiūra“ 7 pastraipą).

Katilo pūtimas ir vėlesnis makiažas taip pat pakeis vandenį ekonomaizeryje. Būtina stebėti vandens temperatūrą, neleisti jam užvirti ekonomaizeryje. Katilams su garo perkaitintuvais nuo kūrenimo pradžios atidarykite perkaitintuvo prapūtimo vožtuvą, kuris užsidaro prijungus katilą prie katilinės garo linijos.

Stebėkite slėgio padidėjimą katile, reguliuodami tiekiamo kuro ir oro kiekį pagal katilo veikimo schemą.

Jei sustojimo metu buvo atidaryti liukai ir flanšinės jungtys, tada slėgiui katile padidėjus iki 0,3 MPa (3 kgf/cm2), reikia priveržti atitinkamų jungčių varžtų veržles.

Slėgį 80-100°C temperatūros vandens pripildytuose katiluose rekomenduojama didinti pagal tokį grafiką:

katilams, kurių slėgis (absoliutus) 1,4 MPa (14 kgf/cm2):

20 minučių nuo uždegimo pradžios - 0,1 MPa (1 kgf / cm2):

35 minutės nuo uždegimo pradžios - 0,4-0,5 MPa

(4-5 kgf / cm 2);

45 minutes nuo smulkinimo pradžios 1,3 MPa (13 kgf/cm 2);

katilams, kurių slėgis (absoliutus) yra 2,4 MPa (24 kgf / cm 2) iki 45 minučių, grafikas yra toks pat, tada:

50 minučių nuo uždegimo pradžios - 1,8 MPa (18 kgf / cm2);

60 minučių nuo uždegimo pradžios - 2,3 MPa (23 kgf / cm2).

Paleidus katilus, užpildytus vandeniu, kurio temperatūra žemesnė nei 80°C, laikas, per kurį slėgis pakils iki 0,1 MPa (1 kgf/cm2), pailgėja 15-20 minučių.

Uždegimo metu būtina stebėti apatinio būgno galinio dugno judėjimą išilgai etalono. Katilo blokų (apatinių būgnų) skaičiuojamų maksimalių šiluminių poslinkių reikšmės pateiktos 7 lentelėje. Jeigu šiluminiai poslinkiai yra žymiai mažesni už skaičiuotuosius, patikrinkite, ar nėra suspaustos kilnojamosios katilo atramos.

7 lentelė

Gamyklinis katilų žymėjimas	Šiluminio poslinkio dydis, mm
DE-10-14GM; DE-10-14-225GM
DE-10-24GM; DE-10-24-250GM
DE-16-14GM; DE-16-14-225GM
DE-16-24GM; DE-16-24-250GM
DE-25-14GM; DE-25-14-225GM
DE-25-24GM; DE-25-24-250GM
DE-25-24-380GM

Katilo paleidimas eksploatuoti

1. Kai slėgis pakyla iki 0,7-0,8 MPa (7-8 kgf/cm2) katilams, kurių absoliutus slėgis yra 1,4 MPa (14 kgf/cm2) ir iki 1-1,2 MPa (10-12 kgf/cm2) katilams, kurių absoliutus slėgis yra 2,4 MPa (24 kgf/cm 2), pašildykite pagrindinę garo liniją nuo katilo iki surinkimo kolektoriaus, vadovaudamiesi skyriaus „Pamušalo džiovinimas“ 4 punkto nuostatomis. Atšokimas".

2. Prieš pradėdami eksploatuoti katilą, atlikite šiuos veiksmus:

tikrinti, ar tinkamai veikia apsauginiai vožtuvai, tiesioginio veikimo vandens lygio indikatoriai, manometrai, mitybos prietaisai, operatyvinio ryšio priemonės, stebėjimo prietaisų nuotolinis valdymas;

tikrinti ir įjungti apsaugos automatiką ir įrangą automatinis valdymas(pagal gamybos instrukcijosįjungti automatiką galima iš karto užkūrus katilą), išvalant katilą visuose taškuose.

Sugedus automatinei saugos sistemai, užvesti katilą draudžiama.

3. Kai katilas yra prijungtas prie garo linijos, kurioje veikia slėgis, slėgis katile turi būti lygus arba šiek tiek mažesnis, bet ne didesnis kaip 0,05 MPa (0,5 kgf/cm2), už slėgį garo linijoje.

4. Katilams su garo perkaitintuvais, padidėjus apkrovai, perkaitintuvo katilo pūtimas sumažėja ir visiškai sustoja, kai pasiekiama maždaug pusė darbui nurodytos apkrovos.

Katilo priežiūra

1. Eksploatuojant katilus be perkaitintuvų, katiluose, kurių absoliutus slėgis 1,4 MPa (14 kgf/cm 2) ir ne mažesnis, perteklinį slėgį katile leidžiama palaikyti ne mažesnį kaip 0,7 MPa (7 kgf/cm 2). nei 1,8 MPa (18 kgf/cm2) katilams, kurių absoliutus slėgis 2,4 MPa (24 kgf/cm2), esant šiems slėgiams apsauginių vožtuvų pralaidumas atitinka nominalią katilų našumą.

2. Eksploatacijos metu būtina:

patikrinkite, ar tinkamai veikia slėgio matuokliai, apsauginiai vožtuvai, tiesioginio veikimo vandens lygio indikatoriai ir atsarginiai tiekimo siurbliai šiais laikotarpiais:

katilams, kurių darbinis slėgis yra 1,4 MPa (14 kgf / cm2) - bent kartą per pamainą;

katilams, kurių darbinis slėgis yra 2,4 MPa (24 kgf / cm2) - bent kartą per dieną;

kas mėnesį tikrinti sprogstamųjų vožtuvų asbesto membranų vientisumą;

nuvalykite ir išskalaukite antgalį (kai naudojamas mazutas);

jei įmanoma, pašalinkite alyvos sandariklių, jungiamųjų detalių tarpiklių ir vandens indikatoriaus stiklų nuotėkius;

stebėti prietaisų tinkamumą naudoti;

Signalizacijos ir automatinių apsaugų tinkamumo tikrinimas turi būti atliekamas pagal įmonės vyriausiojo inžinieriaus patvirtintą grafiką ir instrukcijas.

Katilo veikimo metu palaikykite nurodytą darbinį garų slėgį. Manometro adata neturi viršyti raudonos linijos (rodyklė ant korpuso), atitinkančios didžiausią leistiną slėgį.

3. Katiluose su perkaitintuvais palaikykite vardinę perkaitinto garo temperatūrą, kad ji nepasikeistų virš 1 lentelėje nurodytų nukrypimų.

DE-25-24-380GM katiluose stebėkite perkaitinto garo temperatūros pokyčius perkaitiklio pakopose.

Galimos perkaitintų garų temperatūros padidėjimo priežastys:

apkrovos padidėjimas;

oro pertekliaus padidėjimas krosnyje;

ekrano vamzdžių ir katilo pluošto užteršimas iki perkaitintuvo;

tiekiamo vandens temperatūros sumažėjimas.

Galimos perkaitintų garų temperatūros sumažėjimo priežastys:

kai perkaitintuvo vamzdžiai yra užteršti;

adresu aukštas lygis vanduo būgne;

su dideliu šarmingumu ir katilo vandens putojimu;

sugedus atskyrimo įtaisui;

kai pakyla tiekiamo vandens temperatūra;

esant nuotėkiui aušintuve.

Norint tinkamai veikti perkaitintuvą, būtina:

įjungti perkaitintuvo pūtimą, kai katilas užkuriamas ir sustoja, arba kai jis yra karšto rezervo;

griežtai laikytis druskos kiekio katilo vandenyje ir sočiųjų garų standartų;

Palaikykite vandens lygį katile šalia viršutinio būgno vidurinio lygio.

Sočiųjų ir perkaitintų garų kokybės kontrolė, atliekama pagal specializuotos paleidimo organizacijos parengtą grafiką ir valdymo metodus, leidžia laiku aptikti katilų atskyrimo įtaisų ir katilo DE-25-24-380GM aušintuvo gedimus.

4. Užteršus konvekcinės sijos vamzdžius, kurie pasireiškia išmetamųjų dujų temperatūros padidėjimu, konvekcinės dalies varžos padidėjimu išilgai dujų trajektorijos ir našumo sumažėjimo, nupūsti šildymo paviršius. katilo, perkaitintuvo ir uodegos paviršių valymas garais arba oru pagal atitinkamas gamintojų instrukcijas; Remonto metu leidžiama plauti šarminiu vandeniu.

Pūtimas stacionariais pūtimo įtaisais arba dujų impulsinis valymas turi būti atliekamas esant pastoviai apkrovai ir maksimaliam slėgiui katile.

Didžiausias ir minimalias apkrovos vertes, kuriomis galima pūsti arba dujiniu impulsu valyti katilo ir ekonomaizerio šildymo paviršius, nustato eksploataciją paduodanti organizacija, remdamasi sąlygomis, kuriomis užtikrinamas didėjančių išmetamųjų dujų kiekių pašalinimas. dūmų ištraukiklį ir stabilų degimą krosnyje.

Prieš pūsdami pašildykite ir per kanalizaciją prapūskite garų linijos atkarpą iki pūstuvo. Po pūtimo patikrinkite pūtimo garo linijų nutekėjimo uždarymo ir atidarymo sandarumą, nes kondensato garo patekimas į dujų kanalus sukelia šildymo paviršių sieros rūgšties koroziją.

Deginant sieringą, daug pelenų turintį mazutą, nuosėdos ant šildymo paviršiaus tampa puresnės ir gali būti nupūstos į mazutą pridedant specialių priedų, kurių naudojimas sumažina šildymo paviršių, kurių sienelių temperatūra mažesnė kaip 140-150°C.

5. Degimo kameros būklės stebėjimas katilo veikimo metu vykdomas per tris liukus, iš kurių du sumontuoti šoninėje sienelėje degimo kameros pradžioje ir pabaigoje, o trečias – galinėje sienelėje dešinėje pusėje. ekranas. Degiklio įdubos išėjimo kraštas matomas per priekinį liuką.

Šoninis liukas, esantis krosnies gale, skirtas stebėti degimo režimą.

Per galinį liuką galima stebėti degiklio degiklį derinant 33U, degimo tūrio užpildymą degikliu ir viršutinio būgno įdubos ir izoliacijos būklę.

Nukritusių plytų buvimas apatinėje pusėje rodo viršutinio būgno izoliacijos sunaikinimą. Didelio plytų praradimo, taip pat reikšmingo degiklio angų sunaikinimo ar koksavimo atveju katilas turi būti sustabdytas, suremontuotas ir išvalytas.

6. Prieš pradinį katilo paleidimą būtina atlikti šaltą pūtimą.

Už tai:

įjunkite dūmų ištraukiklį ir ventiliatorių;

nustatyti vardinį oro slėgį degiklyje;

krosnyje palaikykite 20-30 Pa (2-3 kgf/cm2) vakuumą.

Šiuo atveju vakuumo pulsacija krosnyje neturi viršyti 10 Pa (1 kgf/cm2), oro pulsacija prieš degiklį neturi viršyti 20 Pa (2 kgf/cm2).

Stebėjimas atliekamas naudojant skydinius įrenginius.

Jei pulsacija viršija nurodytus parametrus, tuomet reikia ieškoti padidėjusio pulsavimo priežasčių ir jas pašalinti.

Padidėjusio pulsavimo priežastys gali būti:

nepakankamas plieninių dujų kanalų standumas;

dujų ir ortakių aerodinaminių charakteristikų neatitikimas TsKTI im. „Katilinių įrenginių aerodinaminio skaičiavimo standartinio metodo“ rekomendacijoms. Polzunova I.I.;

vandens buvimas dujų kanaluose;

degiklio įrengimo, įdubos konfigūracijos ar 2 pakopų degimo kameros neatitikimas gamykliniams brėžiniams.

Degimo režimas turi atitikti režimo žemėlapį, sudarytą remiantis eksploatuoti paleidžiančios organizacijos katilo bandymais.

Degiklis neturi liesti šoninių ekranų. Degiklio galas turi būti švarus, be dūmų, be „muselių“ ir neturi būti įtrauktas į konvekcinę dalį. Kai GMP-16 degiklis veikia mazutu, kurio apkrova yra artima vardinei, rausvas degiklis turi užpildyti visą katilo krosnį.

Reguliuodami apkrovą, turėtumėte sklandžiai pakeisti oro ir dujų tiekimą. Norėdami padidinti apkrovą rankiniu būdu, pirmiausia turite padidinti dujų tiekimą, tada oro tiekimą pagal dujų ir oro santykio grafiką. Norint sumažinti apkrovą, pirmiausia sumažinamas oro tiekimas, tada dujų tiekimas. Vakuumas nuolat palaikomas 20-30 Pa (2-3 kgf/m2).

Bent kartą per metus reikėtų atlikti katilo balanso bandymus ir prireikus pakoreguoti režimo žemėlapį.

7. Personalas privalo griežtai laikytis katilo vandens-cheminio režimo palaikymo instrukcijų ir cheminės kontrolės grafiko, periodinių pūtimų skaičiaus ir trukmės, taip pat pagal derinimo rezultatus nustatyto nuolatinio pūtimo kiekio.

Kadangi šarminimas neužtikrina visiško korozijos produktų pašalinimo nuo katilo šildymo paviršių, pirmąjį eksploatacijos mėnesį būtina atlikti padidintą katilo pūtimą, periodiškai - 2 kartus per pamainą, nuolat - val. ne mažiau kaip 15 % per pirmąsias penkias dienas, vėlesnėmis dienomis mažiausiai 5 % teršalams pašalinti.

Praėjus mėnesiui po katilo paleidimo, apžiūrėkite būgnus.

Jei valant katilinėje įvyksta nelaimingas atsitikimas, nedelsdami nutraukite valymą. Išimtis yra atvejis, kai katilas yra perpildytas vandens, kai reikia suintensyvinti valymą.

Katilinės personalas ir asmenys, dirbantys šalia esančių katilų remonto darbus, turi būti įspėti apie artėjantį katilo prapūtimą.

Periodinis valymas atliekamas tokia tvarka:

nuolatinis vandens lygio stebėjimas naudojant tiesioginio veikimo vandens lygio indikatorius, jei neįjungtas galios reguliatorius (uždegant arba sustabdžius katilą), pakelti vandens lygį katile iki viršutinio lygio; jei reguliatorius įjungtas, lygis palaikomas stiklo centre;

atidarykite antrą vožtuvą nuo prapūtimo taško: tada lėtai ir atsargiai atidarykite pirmąjį vožtuvą ir išvalykite;

atsiradus hidrauliniams smūgiams prapūtimo vamzdynuose, uždarykite vožtuvus, kol smūgiai išnyks, tada vėl lėtai atidarykite;

nustokite pūsti, jei vandens lygis artėja prie žemesnio lygio, kad tai padarytumėte, pirmiausia uždarykite pirmąjį vožtuvą nuo pūtimo taško, tada antrą. Po prapūtimo patikrinkite prapūtimo vožtuvų sandarumą (ne sandariai uždarius vožtuvus, prapūtimo vamzdynas neatšąla); Jei neįmanoma sandariai uždaryti prapūtimo vožtuvų ir vandens nuotėkis yra didelis, būtina katilą sustabdyti.

Draudžiama valyti vienu metu iš kelių taškų.

Galinio ekrano kolektoriaus išvalymo laikas neturi viršyti 15 sekundžių, kituose taškuose - 30 sekundžių;

Po kiekvieno pūtimo padarykite įrašą žurnale.

8. Įrenginio projektinėje dokumentacijoje yra priimtina viršutinio ir apatinio leistino ±80 mm lygių vieta viršutinio būgno ašies atžvilgiu katiluose su vienpakopiu garinimu ir švariame katilų su dviejų pakopų garinimo skyriuje.

Katiluose su pakopiniu garinimu (našumas 16 ir 25 t/val.) į druskos skyrių tiekiamas vanduo iš švaraus skyriaus, todėl esant apkrovai, artimai vardinei, vandens lygis druskos skyriuje bus 20-50 mm žemesnis. nei vandens lygis švariame skyriuje.

Eksploatuojant katilams su laipsniniu garavimu gali atsirasti reikšmingų švaraus ir sūraus skyriaus vandens lygio „skirtumų“ (kai kuriais atvejais viršijantys 100 mm):

laisvas garo atskyrimo įtaisų elementų sujungimas tarpusavyje, su būgneliu ir pertvara tarp skyrių;

liepsnos įtraukimas į konvekcinę dalį;

aplinkkelio vamzdis sumontuotas ne pagal projektą;

apatinių vamzdžių šilumos izoliacijos pažeidimas;

nuotėkių buvimas pertvaroje tarp skyrių;

garo vamzdis nuo druskos skyriaus iki vandens lygio indikatoriaus turi nukarusias ir nesandarias siūles;

pertvara tarp skyrių viršutiniame būgne turi išsikišimus horizontalioje pjovimo vietoje.

Jei švaraus ir sūraus skyriaus lygių skirtumas yra didesnis nei 80 mm, katilo eksploatuoti negalima.

Būtina išsiaiškinti ir pašalinti tokio lygių „sklaidymo“ priežastis.

Automatinė valdymo sistema turi būti sukonfigūruota taip, kad lygio svyravimai būgne esant pastoviai apkrovai neviršytų ±20 mm nuo vidutinio lygio. Katiluose su pakopiniu garavimu automatika reguliuojama pagal švaraus skyriaus vandens lygio indikatoriaus rodmenis.

9. Personalas privalo:

stebėti visų jungiamųjų vamzdynų dalių, vožtuvų, vožtuvų, valdymo vožtuvų būklę katile;

Lėtai ir atsargiai atidarykite visų vamzdynų sklendes, sandariai uždarykite, greitai atlikite paskutinius smagračio apsisukimus;

visi vamzdynų įjungimai ir išjungimai turėtų būti atliekami žinant pamainos viršininkui, fiksuojant atliktas operacijas pamainos žurnale;

vandens lygio indikatorių, slėgio matuoklių valymo ir stebėjimo per žvilgesį darbus reikia atlikti su apsauginiais akiniais;

Visi vožtuvai turi būti perjungti su pirštinėmis;

užkirsti kelią degalų nuotėkiams;

griežtai palaikyti kuro ir oro slėgių santykį pagal režimo žemėlapio duomenis;

gaminti periodiškai dujų analizė dūmų dujos.

Deguonies kiekio padidėjimas išmetamosiose dujose, palyginti su režimo žemėlapio duomenimis, nustatytais tai pačiai apkrovai ir toms pačioms sąlygoms, rodo padidėjusį įsiurbimą krosnyje, dūmtakiuose ar ekonomaizeryje;

stebėti katilo plieninio korpuso temperatūrą.

Vietinis jo kaitinimas iki aukštesnės nei 55°C temperatūros rodo pamušalo pažeidimą šioje zonoje (nusileidimas dėl katilo iš mullito-silicio veltinio vibracijos, susidarius tuštumų, šamotinio betono sluoksnio įtrūkimai ir asbesto-vermikulito plokštės );

Neleiskite katilo eksploatuoti, jei riedėjimo jungtyse yra nesandarumo (garuoja, kaupiasi druska).

Sustabdydami katilą remontui ir valymui, atidžiai apžiūrėkite vamzdžių riedėjimo jungtis su būgnais iš krosnies pusės ir ar aptikta druskų grybelių, ataugų pavidalu, taip pat ar

žiedinių įtrūkimų išsiliejusioje vamzdžių dalyje, atlikti ultragarsinį defektų nustatymą arba išsiplėtusių vietų miltelinę magnetoskopiją.

Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas laiku nustatyti šildymo paviršių pažeidimus.

Katilo sustabdymas

Išjunkite katilą pagal gamybos instrukcijas.

Išjungę degiklį, išpūskite tiesioginio veikimo vandens lygio indikatorius, nutraukite nuolatinį pūtimą, uždarykite uždaromąjį vožtuvą prie katilo išleidimo angos, atidarykite perkaitintuvo prapūtimą, paduokite katilą iki aukščiausio lygio ant tiesioginio vandens lygio stiklo. veikiantį vandens lygio indikatorių, tada nustokite maitinti. Dirbdami su mazutu, išjungę kurą, išpūskite antgalį garais.

Ateityje, nukritus lygiui, būtina periodiškai įkrauti katilą. Stebėkite vandens lygį katile, kol slėgis visiškai nukris.

TDM kreiptuvus, akutes ir šulinius laikykite uždarytus.

Jei reikia greitai „atvėsti“ katilą remontui, po 1,5-2 valandų po kuro padavimo išjungimo įjunkite dūmų ištraukiklį su uždarytais ventiliatoriaus ir išmetimo ventiliatoriaus kreipiančiomis mentėmis, o po 4 valandų šiek tiek atidarykite kreipiamąsias mentes. . Atvėsę sustabdykite dūmų ištraukiklį ir uždarykite prietaisus.

Draudžiama išleisti vandenį iš katilo negavus už katilinę atsakingo asmens nurodymo. Gavus leidimą, vandenį galima išleisti tik vandens temperatūrai nukritus iki 70-80°C.

Lėtai išleiskite vandenį atidarę ventiliacijos angą.

Prieš padėdami katilą sausam konservavimui, kruopščiai nuvalykite visus vidinius paviršius nuo nuosėdų.

Katilas patikimai atjungiamas nuo visų vamzdynų naudojant kištukus.

Išdžiovinus katilą, siekiant apsaugoti nuo korozijos, į apatinius ir viršutinius būgnus įstatykite kepimo skardas, užpildytas negesintomis kalkėmis arba kalcinuotu kalcio chloridu, sumontavus keptuves, statinių šulinius uždarykite dangčiais; Neleiskite cheminėms medžiagoms liestis su katilo paviršiumi.

Negesintų kalkių arba kalcio chlorido suvartojimas konservuojant katilą pateiktas 8 lentelėje.

8 lentelė

Katilo dydis	Reagentų pavadinimas
	kalcio chlorido (CaCl 2), kg	negesintos kalkės (CaО), kg

Pastaba. Į abu būgnus sudėkite lentelėje nurodytą reagentų kiekį. Katilams, kurių garo našumas yra 16 ir 25 t/h, reagentus dėkite į abi būgnų dalis..

Jei sustojate ilgam laikui, sausiklį reikia pakeisti nauju.

Konservavimas drėgnu būdu susideda iš katilo pripildymo tiekiamo vandens, išlaikant perteklinį slėgį katile.

Įdėdami veikiantį katilą į rezervą, sustoję atjunkite jį nuo visų vandens ir garo linijų ir prapūskite per žemiausius taškus, kad pašalintumėte dumblą. Tada, neleisdami slėgiui katile nukristi žemiau 0,15 MPa (1,5 kgf/cm2), prijunkite jį prie deaeratoriaus, užpildykite deaeruotu vandeniu ir palikite slėgį deaeratoriuje.

Po remonto dedant katilą į rezervą, prieš konservavimą, pripilkite į jį deaeruoto vandens iki normalaus lygio, išlydykite ir esant 0,2-0,4 MPa (2-4 kgf/cm2) slėgiui 30-40 minučių palaikykite atidarytą ventiliacijos angą. visiškai pašalinti deguonį ir anglies dioksidas. Po to išjunkite katilą ir įpilkite vandens pagal aprašytą schemą.

Avarinis sustojimas

Katilo saugos automatikos sistema turi užtikrinti signalizaciją ir apsaugą (kuro išjungimą) pagal 9 lentelėje pateiktus parametrus.

9 lentelė

	Parametrų pavadinimas	Signalizacijos	Apsauga ir signalizacija	Impulsų surinkimo vieta
	Dujų slėgis minimalus/maksimalus (esant Q n p = 8500 kcal/m 3)		(1750 kgf/cm2)	Prie įėjimo į dujų bloką
			(3000 kgf/cm2)
	Mazuto slėgis, minimalus		(15 kgf/cm2)	Prie įvado į mazuto bloką
	Vakuumas krosnyje		Kuras: dujos (+1; -8 kgf/m 2) per 10 s.	Nurodyta gamyklos brėžinyje
			Kuras: mazutas (-0,5; -1 kgf/m 2) per 10 s.
	Degiklis ugniakuroje		Užgesinus per 2 s.	Vamzdžio atšaka ZSU
	Oro slėgis, minimalus		(10 kgf/m 2) per 10 s	Nurodyta gamyklos brėžinyje
	Darbinis slėgis būgne (per didelis) Р р =1,3 MPa (13 kgf/cm 2) Р р =2,3 MPa (23 kgf/cm 2) Р р =1,4 MPa (14 kgf/cm 2) Р р =2,4 MPa (24 kgf/cm 2) Р р =1,3 MPa (13 kgf/cm 2) Р р =2,54 MPa (25,4 kgf/cm 2)		MPa (kgf/cm2)	Viršutinis būgnas
	Būgno vandens lygis			Viršutinis būgnas

Pastaba: 1. Impulsų mėginių ėmimo vietose ne pagal gamyklinius brėžinius automatika turi pateikti nurodytus parametrus nurodytose vietose.

Užrašas 2. Specializuota eksploatacijos pradžios organizacija gali pakoreguoti parametrus pagal pastraipas. 1, 2 ir 5 pagrįstais atvejais, - pavyzdžiui: - reikšmingas nuokrypisK n R nuo nurodytos vertės, palaisto mazuto deginimas.

Katilas turi būti nedelsiant sustabdytas, jei atsiranda kitų naudojimo instrukcijoje nurodytų pažeidimų, ypač:

jei aptinkamas apsauginio vožtuvo gedimas, kai jis neveikia;

nustojus veikti visiems padavimo siurbliams arba sugedus tiekimo linijai, kurioje į katilą nepatenka tiekiamas vanduo;

pasibaigus visiems tiesioginio veikimo vandens lygio rodikliams;

jei lygių „dispersija“ katilų DE-16-14GM ir DE-25-14GM druskos ir švaros kamerų vandens indikatoriaus stikluose viršija 80 mm;

plyšus ekrano ar katilo vamzdžiams;

kai dūmtakiuose arba ekonomaizeryje užsidega suodžiai;

jei eksploatuojant katilą atsiranda stiprūs hidrauliniai smūgiai arba didelė katilo vibracija;

dingus įtampai visuose valdymo ir matavimo prietaisuose, nuotolinio ir automatinio valdymo įrenginiuose;

katilinėje kilus gaisrui, keliančiam grėsmę dirbančiam personalui ar katilui;

įvykus sprogimui degimo kameroje arba dujų kanaluose;

kai nustatomas saugos automatikos ar signalizacijos sistemos gedimas.

2. Greitai sustabdykite katilą: nustokite tiekti kurą ir orą į krosnį.

Sustabdę katilą, šiek tiek atidarykite perkaitintuvo prapūtimą ir atjunkite katilą nuo garų linijos. Uždarykite katilo nuolatinio pūtimo vožtuvą.

Ekrano ar katilo vamzdžių plyšimas pasireiškia taip:

girdimas garų ir vandens mišinio, ištekančio į pakurą ar dūmtakį, triukšmas;

pro degimo angas išsiskiria liepsna, degimo produktai ir garai, nuteka liukai, akutės;

lygis tiesioginio veikimo vandens lygio indikatoriuje mažėja ir slėgis katile krenta.

Šiuo atveju būtina:

sustabdyti kuro padavimą, sustabdyti ventiliatorių, atjungti katilą nuo garo linijos;

jei lygis vandens lygio indikatoriuose išlieka matomas, padidinkite vandens tiekimą į katilą (naudokite atsarginį padavimo siurblys, išjunkite maitinimą ir perjunkite į rankinį valdymą), uždarykite nuolatinio valymo vožtuvą;

jei vandens lygis tiesioginio veikimo indikatoriuje nenustatytas ir toliau krenta, nutraukti šėrimą; Sustabdykite dūmų šalintuvą po to, kai garinsite krosnyje arba dūmtakis sustos.

Esant nedideliam katilo, ekrano ar perkaitimo vamzdžio (fistulės) pažeidimui, su sąlyga, kad palaikomas normalus vandens lygis, trumpalaikis katilo eksploatavimas esant sumažintoms apkrovoms ir slėgiui katile leidžiama katilinės leidimu. vadovas.

4. Kai vandens lygis katile lėtai mažėja iki apatinio lygio žymos ir normalaus slėgio katile ir tiekimo linijoje, būtina:

patikrinti visų katilo prapūtimo vožtuvų uždarymo sandarumą, uždaryti nuolatinį prapūtimo vožtuvą;

Patikrinkite, ar katile nėra nuotėkio per akutę ir apatinius liukus.

Jei lygis toliau mažėja iki apatinio ribinio lygio, avariniu būdu išjunkite katilą.

Nenutraukite katilo maitinimo. Katilą galima įjungti tik vandens lygiui pakilus iki vidutinio, nustatant ir pašalinus lygio kritimo priežastis.

Jei tiesioginio veikimo lygio indikatoriuje vanduo dingo už apatinio krašto, o personalas to nepastebėjo, būtina nedelsiant išjungti kurą, nustoti tiekti katilą vandeniu, uždaryti pagrindinį garų uždarymo vožtuvą. ir sustabdyti nuolatinį valymą. Sustabdykite traukos mašinas.

Šiek tiek atidarykite perkaitintuvo ventiliacijos angą.

Kai vandens lygis katile pakyla ir artėja prie viršutinio lygio žymės bei normalaus slėgio katile ir tiekimo linijoje, būtina:

patikrinti galios reguliatoriaus tinkamumą naudoti (jis turi būti uždaroje padėtyje);

atidarykite apatinio būgno prapūtimo vožtuvus, stebėkite vandens lygį ir, jam nukritus iki vidutinio, uždarykite vožtuvus;

išsiaiškinti lygio padidėjimo priežastį ir ją pašalinti.

6. Suodžiams užsiliepsnojus dūmtakio kanaluose arba katilo uodeginėje dalyje (ekonomaizeris, oro šildytuvas) smarkiai pakyla išmetamųjų dujų temperatūra, pro nesandarius liukus, šulinius ir dūmtakių kanalų jungtis gali atsirasti dūmų ir liepsnos.

Šiuo atveju būtina:

sustabdyti degalų tiekimą, kiek įmanoma didinti garų padavimą per antgalį, sustabdyti dūmų šalintuvą ir ventiliatorių, uždaryti jų kreipiamuosius įtaisus, kad oras nepatektų į ugnies šaltinį, dūmtakiai užpildyti orapūtės garais.

Jei nėra garo pūtimo (katiluose ir ekonomaizeriuose yra įrengtas dujų impulsinis valymas), katilinėje būtina įrengti garo žarną, sujungtą su garo linijos armatūra su uždaromuoju vožtuvu, kad būtų galima tiekti garą. akutė ar liukas. Šiuo atveju garai tiekiami ir per antgalį.

KATILIO VIDAUS VALYMAS

Mechaninėmis arba cheminėmis priemonėmis nuvalykite vidinius šildymo paviršius nuo apnašų.

Mechaninis katilo valymas

Prieš mechaninį katilo valymą, jis šarminamas pagal šią instrukciją (skilties „Pamušalo džiovinimas, šarminimas“ 2 punktas).

Atvėsus katilą išskalauti (būgno sienelės temperatūra neturi viršyti 40-50°C).

Nuvalykite katilą nuo apnašų mechaniškai, naudodami pjaustytuvus ir lanksčius velenus. Prieš valant vamzdžius, būtina nuimti garų atskyrimo įtaisų sparnų skydus, kurie blokuoja prieigą prie ekranų vamzdžių ir katilo pluošto. Nukalkinimo terminus nustatykite priklausomai nuo katilo veikimo režimo ir trukmės bei vandens kokybės.

Bet koks katilo išjungimas turi būti naudojamas nuodugniai patikrinti ir, jei reikia, išvalyti.

Cheminis katilo valymas

Remdamasi laboratorine vidinių šildymo paviršių nuosėdų sudėties analize, specializuota organizacija nustato reagentų tipą ir katilo cheminio valymo režimą:

a) Valymas mineralinėmis rūgštimis

Veiksmingiausias valymas yra penkių procentų druskos rūgšties (HCl) tirpalu, kuris atliekamas 50-60°C temperatūroje, cirkuliuojant tirpalui grandinės elementuose ne mažesniu kaip 1 m/s greičiu, kad būtų pašalinti krituliai. suspenduotų dalelių. Reagentus ištirpinkite tirpiklio bakelyje ir kaitinkite garais. Gydymo trukmė nurodytu šildymu 6-8 val. Nešildant, 12-14 val.

Siekiant pagreitinti nuosėdų ar nuosėdų tirpimo procesą, į druskos rūgšties tirpalą galima įpilti NaF santykiu NaF:HCl = 1:6.

Vandenilio chlorido rūgščiai naudojami inhibitoriai: PB-5, metenaminas, katapinas, BA-6, I-1-A ir kt. Geriausias efektas pasiekiamas sumaišius PB-5 (0,5%) su metenaminu (0,5%). , katapinas (0,3 %) su metenaminu (0,5 %), I-1-A (0,3 %) su metenaminu (0,6 %), BA-6 (0,5 %) su metenaminu (0,5 %).

Hidrazino rūgšties valymui naudojami labai praskiesti rūgšties tirpalai (pH = 3-3,5). Hidrazino koncentracija palaikoma 40-60 mg/l N 2 H 4: gryninimas atliekamas 100 ° C temperatūroje.

b) Valymas organinėmis rūgštimis

Galite naudoti rūgštis: citrinų, adipo, skruzdžių. Plačiau naudojama citrinų rūgštis, kurią naudojant būtina užtikrinti patikimą tirpalo cirkuliaciją ne mažesniu kaip 0,5 m/s, bet ne didesniu kaip 1,8 m/s greičiu, kad būtų išvengta padidėjusios katilo metalo korozijos. :

Rūgšties koncentracija turi būti 1,0–3,0 % (trijų procentų rūgšties tirpalas gali surišti 0,75 % masės geležies).

Valymas atliekamas 95-105°C temperatūroje. Leidžiama geležies koncentracija tirpale yra ne didesnė kaip 0,5%, o tirpalo pH neturi viršyti 4,5; Tirpalo buvimo katile laikas yra 3-4 valandos.

Citrinų rūgštis efektyviai šalina malūnų apnašas, tačiau neturi įtakos silikatams ir variui, kalcio junginiai pašalinami ribotais kiekiais. Neleiskite nutrūkti tirpalų cirkuliacijos ir į tirpalą įpilkite šviežios rūgšties. Išnaudotas tirpalas citrinos rūgštis turėtų būti išstumtas iš katilo su karštu vandeniu, o ne išleistas. Citrinų rūgšties gebėjimas tirpinti nuosėdas smarkiai padidėja, kai ji iš dalies neutralizuojama amoniaku, kol susidaro amonio monocitratas (pH = 4).

Priklausomai nuo paviršiaus užterštumo laipsnio, naudojami: 1, 2 ir 3% amonio monocitratų tirpalai. Katapinas (0,1 %) su Captax (0,02 %) ir OP-10 (0,1 %) su Captax (0,1 %) gali būti naudojami kaip amonio monocitrato inhibitoriai. Amonio monocitratas nėra pakankamai veiksmingas storoms nuosėdoms pašalinti. Todėl stipriai užteršto katilo valymas atliekamas dviem etapais: pirmiausia 3-4% tirpalu, o paskui 0,8-1,2% monocitrato tirpalu.

Katilas valomas adipo rūgštimi 100°C temperatūroje. Jei paviršiai labai užteršti (150-200 g/m2), valykite juos dviem etapais: iš pradžių 2% tirpalu, po to 1% tirpalu. Išplovus rūgštimis, ypač nepridedant inhibitorių, būtina katilą šarminti.

c) Valymas kompleksuojančiais reagentais

Valymas kompleksonais yra racionalus visais atvejais, kai mineralinių rūgščių naudojimas yra nepriimtinas arba nepageidautinas. Kompleksai ypač patogūs operatyviniam valymui. Praktikoje buvo naudojamos: etilendiaminotetraacto rūgštis (EDTA) ir jos natrio druskos, ypač dinatrio druska - Trilonas B; nitrilotriacto rūgštis (NTA, Trilon A).

Katilo cheminiam valymui turėtų būti naudojamos specialiai sukurtos kompleksinės kompozicijos:

pašalinti daugiausia šarminių žemių nuosėdas, tokios sudėties, g/l:

trilonas B 2-5;

OP-10 (arba OP-7) 0,1;

Trietanolaminas 0,2-0,5;

Norėdami pašalinti daugiausia geležies rūgšties nuosėdas - A, B, C kompozicijos, pateiktos 10 lentelėje.

10 lentelė

Katilai valomi kompleksuojančiais reagentais 100°C temperatūroje. Tirpalo judėjimo greitis 0,5-1,0 m/s, poveikio trukmė 4-8 val., priklausomai nuo nuosėdų sudėties, storio ir tankio. Rekomenduojama EDTA tirpalo koncentracija 0,3-0,5%, Trilon B 0,5-1,0%. Jei yra daug nuosėdų, šiuos reagentus galima įpilti į plovimo tirpalą, neribojant jų bendros koncentracijos tirpale, optimalią vertę PH yra apie 4 (3-5).

EDTA ir Trilon B tinka daugiausia kalcio nuosėdoms pašalinti. Tokiu atveju terpės pH turėtų būti padidintas iki 10, tai nereikės dėti korozijos inhibitorių.

d) Reagento sąnaudų apskaičiavimas

Reagentų sunaudojimas nustatomas pagal sąlygas, reikalingas norint gauti reikiamą reagento koncentraciją praplovimo grandinės tūryje, pagal formulę:

čia: Q 1 - reagento suvartojimas, t;

C – reikiama reagentų koncentracija, %;

V – praplovimo kontūro tūris, m 3 ;

a - saugos koeficientas lygus 1,2-1,4;

P – tirpalo tankis, t/m3.

Valant kompleksais, skaičiavimas atliekamas atsižvelgiant į du veiksnius:

reikiama tirpalo koncentracija ir reikalingas reagento kiekis, kad visiškai ištirptų nuosėdos pagal formulę:

, t (2)

čia: Q 2 - reagento kiekis, reikalingas visiškai ištirpinti nuosėdas, t;

C – reikiama darbinio tirpalo koncentracija, %;

d - įrangos paviršiaus savitasis užterštumas, g/m2;

β - reagento suvartojimas, g 1 g geležies oksidų (geležies oksido nuosėdoms); amonio monocitratui β=2,5-3 g/g;

S - valomas paviršius, m2.

Gauta Q2 vertė tikrinama, ar išplautos grandinės tūryje, m3, nėra tirpalo perpildymo geležimi, naudojant formulę:

, t/m 3 (3)

čia: p - geležies koncentracija, t/m3;

1,44 - konversijos koeficientas Fe 2 O 3 xFe.

Iš (2) formulės rastą reikšmę d x S pakeisdami į (3) formulę, gauname:

, g/m 3

Reikia laikytis santykio p< пр, где пр – предельно-допустимая концентрация железа в растворе комплексона. Значение пр составляет 9, 6 и 3 г/л соответственно для трех, двух, однопроцентного растворов моноцитрата аммония.

Amoniako suvartojimas amonio monocitratui gaminti nustatomas pagal formulę:

Q NH 3 = 0,35 x Q liuksas, (4)

kur: Q lx - citrinos rūgšties suvartojimas, t.y.

Valant hidrazino rūgštimi, priimamas toks reagento suvartojimas, kg 1 m 3 išplaunamo kontūro vandens tūrio:

H2SO4 (75%) - 20-22, HCl (25%) - 50-55, hidrazino hidratas (64%) - 0,6-0,7.

Baliklio Q chi kiekis, sunaudojamas hidrazinui neutralizuoti išleidimo tirpale, nustatomas pagal formulę:

Q liuksas = 25 CH gd x V r, (5)

čia: C gd – hidrazino koncentracija išleidžiamame tirpale, mg/kg;

V r – tirpalo tūris, m 3.

Druskos ir adipo rūgščių suvartojimas plaunant 2-5% kaustinės sodos ir amoniako tirpalais. OP-7, skirtas šarminti ir neutralizuoti natrio nitratą ir hidraziną pasyvinimo metu, taip pat inhibitorius, nustatomas pagal (1) formulę.

TECHNINĖ APŽIŪRA

1. Kiekvienam katilui prieš pradedant eksploatuoti, periodiškai eksploatacijos metu turi būti atlikta techninė apžiūra ir, jei reikia, neeilinė apžiūra.

Katilo techninė apžiūra susideda iš išorės, vidaus apžiūrų ir hidraulinių bandymų.

Katilo techninę apžiūrą administracija privalo atlikti pagal planinės profilaktinės priežiūros (PPR) grafiką, sudarytą atsižvelgiant į Katilų taisyklių ir šios instrukcijos skyriaus „Katilų remontas“ reikalavimus.

2. Kadangi DE - GM katiluose yra nedideli suvirinimo ir valcavimo jungčių plotai, vamzdžiai tankiais ryšuliais, kurie yra neprieinami vidaus ir išorės apžiūroms atliekant katilų technines apžiūras ir remonto darbus, vidaus ir išorės apžiūros atliekamos tik prieinamose vietose.

Katilo elementų, kurių negalima atlikti vidaus ir išorės apžiūrai, techninės būklės vertinimas atliekamas remiantis galimų valdyti katilo elementų, pagal paskirtį panašių į kontroliuojamus katilo elementus, vidaus ir išorės patikrinimų rezultatais, remiantis hidraulinio bandymo rezultatais.

Norint patikimiau patikrinti valcavimo jungčių stiprumą ir tankį, katilų laikymo bandomuoju slėgiu trukmę galima padidinti iki 20 minučių.

Jei techninės apžiūros metu aptinkami masiniai korozijos reiškiniai ir kiti defektai, darbų, atliktų iki katilo elementų projektinio eksploatavimo laikotarpio pabaigos, apimtis turi atitikti numatytą Ekspertinės apžiūros programoje (žr. skyrių „Ekspertinės apžiūros programa). katilai“).

Paskirtis ir įrenginys

Dviejų būgnų katilai su natūrali cirkuliacija, kurių garo našumas atitinkamai 16 ir 25 tonos garo per valandą, leistinas slėgis 14 ata, veikiantis dujomis ir naftos kuru.

Šiuo metu gamina Biysk katilų gamykla, Altajaus kraštas.

Sukurta generuoti prisotintą garą proceso poreikiams, taip pat šildymui, vėdinimui ir karšto vandens tiekimui. Jei reikia, jie gali gaminti perkaitintą garą, tačiau tam katiluose turi būti perkaitintuvai.

Susideda iš dviejų būgnų: viršutinio ir apatinio. Būgnų matmenys vienodi: Øvidinis 1000 mm, sienelės storis 13 mm, cilindrinės dalies ilgis 7500 mm.

Būgnai yra plieniniai cilindriniai indai su išgaubtais dugnais galuose, suvirinti. Abu būgnai turi priekinius ir galinius liukus apžiūrai ir remontui. Viršutinio būgno viduje yra garų atskyrimo ir vandens paskirstymo įtaisai, taip pat pertvara, padalijanti būgną į švarius ir sūrius skyrius. Viršutinėje pertvaroje yra langas, jungiantis garų skyrius, o apačioje yra vamzdis

Ø108x4 mm, jungiantis skyrius išilgai vandens. Apatinio būgno viduje yra įtaisas vienodam šildymui paleidžiant katilą, taip pat tvirta pertvara, padalijanti būgną į švarius ir sūrius skyrius. Be to, apatiniame būgne yra perforuoti vamzdžiai, skirti periodiniam pūtimui.

Būgnai yra sujungti vienas su kitu konvekcinių vamzdžių paketu. Siekiant užtikrinti vandens cirkuliaciją druskos skyriuje, gale esantys būgnai yra sujungti nešildomais lašinimo vamzdžiais. Katile E(DE) - 16-14 GM jų yra du, o katile E(DE) - 25-14 GM yra trys.

Konvekciniams vamzdžiams nupūsti suodžius, kai katilai veikia su mazutu, juose įtaisyti įtaisai, skersine kryptimi prasiskverbiantys pro konvekcinius paketus. Katilai E(DE)-16-14 GM jų turi du, o katilai E(DE)-25-14 GM – tris. Katilo krosnys yra dešinėje būgnų pusėje ir yra apsaugotos keturiais ekranais: priekine, galine, šone ir ekranu. Ekrano ir konvekciniai vamzdžiai Ø51x25 mm suvirinami į kolektorius ir susukami į būgnus. Priekinio ekrano vamzdžiai susukami tiesiai į viršutinį ir apatinį būgnus, o galinio ekrano vamzdžiai suvirinami į apatinį ir viršutinį kolektorių. Dešiniojo šoninio ekrano vamzdžiai taip pat dengia krosnies lubas ir yra susukti į apatinius ir viršutinius būgnus. Ekrano vamzdžiai yra išdėstyti arti vienas kito, o tarp jų suvirinamos plieninės pertvaros, kad būtų sukurta dujoms nepralaidi krosnelės siena. Krosnies gale ekrano vamzdžiai išsidėstę retai ir tarp jų nėra pertvaros dyzelinio generatoriaus išėjimui iš krosnies į konvekcinę dalį.

Ant priekinių krosnių sienelių yra vienas alyvos-dujų degiklis.

Katilai apatiniu būgnu remiasi į rėmą, o rėmas remiasi gelžbetoninis pamatas. Katilai turi lengvą pamušalą, kuris skirtas tik šilumos izoliacijai. Sandarumui katilo išorė aptraukta lakštiniu plienu.

Veikimo principas

Dūmų dujų judėjimas. Dujų-oro mišiniui degant katilo krosnyje susidaro dūmų dujos, kurios nukeliauja į galinę krosnies dalį, kur patenka į konvekcinę dalį ir, pasisukus 180° su visu konvekcinės dalies skerspjūviu, pereiti į katilo priekį. Katilo priekyje dūmų dujos per pasvirusį dūmtakį patenka į dūmtakį, esantį virš katilo pakuros, ir išilgai jo nukeliauja į katilo galinę dalį į ekonomaizerį, dūmų ištraukiklį, į šerną, kaminą ir atmosferą. Priverstinė trauka!

Vandens cirkuliacija natūralus, tiekiamas atskirai švariuose ir sūriuose skyriuose. Tiekiamas vanduo patenka į vandens paskirstymo įrenginį į švarų skyrių, o tada per mažiau šildomus priekinius konvekcinius vamzdžius patenka į švarų apatinio būgno skyrių. Ten vanduo patenka į likusius švaraus skyriaus vamzdžius – visi jie bus keliantys. Stovėjimo vamzdžiuose susidaro įprastas garas. Garų ir vandens mišinys surenkamas į viršutinį būgnelį švariame skyriuje, kur garų ir vandens mišinys yra atskiriamas į garus ir vandenį. Pagrindinis atskyrimas vyksta prie garavimo veidrodžio, antrinis – garų atskyrimo įtaise. Tada garai patenka į vartotoją, o vanduo - į kitą cirkuliacijos ratą. Vanduo patenka į sūrų skyrių iš švaraus per perpildymo vamzdį viršutiniame būgne esančioje pertvaroje. Ten jis sumaišomas su katilo vandeniu iš druskos skyriaus, po to per specialius nešildomus lietvamzdžius nuleidžiamas į apatinį būgną. Patekęs į apatinį būgnelį, vanduo patenka į visus kitus druskos skyriaus vamzdžius, kurie visi kelsis. Šiuose vamzdžiuose susidaro įprastas garas. Garų ir vandens mišinys pakyla į viršutinio būgno sūrumo skyrių, kur garavimo veidrodyje yra padalintas į garus ir vandenį. Garai pro pertvaroje esantį langą patenka į švarų skyrių ir, praėję per garų atskyrimo įrenginį, patenka į vartotoją. Vanduo patenka į kitą cirkuliacijos ratą.

1. Labai ekonomiškas – efektyvumas dirbant su dujomis siekia iki 94%.

2. Paprasto dizaino.

3. Mažiau vandens ir šilumos nuostolių nuolatinio pūtimo metu.

4. Geriausia kokybė pora.

Mūsų įmonė aktyviai dalyvavo rengiant projektą, pristatant ir paleidžiant garo katilą DE-25 su degikliu "Weishaupt" WKG 80/3-A, isp. ZM-NR, įrengtas Kalugos regione. Sugedus senam garo katilui DE-25, buvo nuspręsta jį visiškai pakeisti. Naujasis katilas buvo tiekiamas iš Biysk katilų gamyklos geležinkeliu.
Šiuolaikinis DE 25-14 GMO garo katilas yra visiškai gamykloje paruoštas gaminys – jis tiekiamas kaip vienas transportuojamas vienetas su pamušalu ir korpusu, skirtingai nei senasis katilas su sunkiu pamušalu.
Sugedęs katilas DE 25 buvo išmontuotas.

Jo vietoje (dalinai demontuojant lubas) sumontuotas naujas garo katilas. Tam reikėjo keisti pamatus (nesutampa senų ir naujų katilų išdėstymas ir geometriniai matmenys) bei pakeisti dujotiekio išdėstymą. Naudojant automatizuotą moduliacinį degiklį „Weishaupt“, reikėjo gerokai padidinti slėgį tiekimo dujotiekyje (iki 4 kgf/cm2), todėl buvo suprojektuota ir sumontuota nauja dujotiekio linija. Kadangi iš pradžių katilą gamintojas pritaikė Weishaupt degikliui montuoti, nebuvo reikalingas joks degiklio prijungimo prie katilo projektas.

Remiantis sutarčių su užsakovu rezultatais, buvo pritaikyta įranga: degiklis „Weishaupt“ WKG 80/3-A, naudotas. ZM-NR, DN 150 buvo tiekiamas su dujų tiekimo ir degiklio valdymo spinta, taip pat ventiliatoriumi. Degiklio dujų traukinyje yra dvigubas magnetinis vožtuvas, reguliatorius aukštas spaudimas dujos, filtras, rutulinis vožtuvas, taip pat saugos automatika, vožtuvų sandarumo tikrinimo mazgas, jungiamieji ir tvirtinimo elementai. Buvo paliktas esamas dūmtraukis ir ekonomaizeris. Siekiant sumažinti projekto kainą, nuspręsta modulių atsisakyti dažnio valdymas ventiliatorių ir dūmų šalinimo variklius, tačiau numatė galimybę juos montuoti ateityje. Šiuo tikslu ant degiklio buvo sumontuotas W-FM 200 degimo tvarkytuvas su dažnio valdymo moduliu. Taigi, apytikslė nurodytos degiklio konfigūracijos tiekimo kaina buvo 3 500 000 rublių (įskaitant valdymo spintą ir ventiliatoriaus stotį, įskaitant PVM).
Kitos išlaidos, susijusios su dujotiekio projektavimu, pamatų keitimu ir derinimu technologines schemas siekė apie 200 000 rublių, faktinių montavimo ir paleidimo darbų kaina siekė apie 800 000 rublių (su PVM). Naujo DE 25-14 GMO garo katilo su pamušalu kaina buvo maždaug 3 000 000 rublių. (su PVM). Taigi įrangos įsigijimo ir visų darbų, skirtų garo katilui DE 25 pakeisti nauju, naudojant Weishaupt automatizuotą moduliacinį degiklį, kaina siekė maždaug 7 500 000 rublių. atsižvelgiant į PVM.

Degiklio montavimas ant katilo nesukėlė jokių sunkumų. Pagal katilinės eksploatavimo sąlygas matavimų metu katilo garo galia buvo apribota iki 20 tonų. pora per valandą. Matavimo rezultatai pateikiami šioje lentelėje:

Vienetas pakeisti Reikšmė

Katilo garo gamyba

T/h 19,61

Degalų sąnaudos

M 3 / h 1384,21

3

Oro temperatūra priešais degiklius

4 5 107,0

Tiekiamo vandens temperatūra prieš/po ekonomaizerio

O C 80/120

Vandens slėgis katilo įleidimo angoje

Kgs/cm 2 8,0

Garų slėgis katilo būgne

Kgs/cm 2 7.5

Vakuumas katilo krosnyje

Pa 0

12

ppm 23

14

Oro pertekliaus koeficientas už katilo

Šilumos nuostoliai su išmetamosiomis dujomis

Tas pats dėl cheminio kuro deginimo

Tas pats ir aplinkai

18

Katilo efektyvumas

№	Garo katilo DE 25 veikimo parametro pavadinimas
1
2
Dūmų temperatūra už katilo	oC	282,5
Išmetamųjų dujų temperatūra už ekonomaizerio	oC
6
7
8	9
10
11
13
15
16
17

Tarp nustatytų nekritinių viso katilo įrenginio veikimo trūkumų pažymėtina, kad pasenusios dūmų šalinimo sklendės pavaros reakcija atsilieka nuo vakuumo pasikeitimo krosnyje, kurį sukelia didesnio greičio veikimas. ant degiklio sumontuota moderni ventiliatoriaus sklendės servo pavara. Tokiu atveju garo katilo krosnyje stebimi vakuumo/perkrovimo svyravimai su staigiais garo suvartojimo pokyčiais. Problema nėra esminė, ją galutinai galima pašalinti įrengus dažnio reguliatorius ant ventiliatoriaus ir dūmų šalinimo elektros variklių.
Šiuo metu garo katilas DE-25/14 GMO yra pradėtas eksploatuoti ir eksploatuojamas įprastai. Moduliuojančio degiklio automatika aiškiai užtikrina nurodytą garo slėgį, sklandžiai sumažindama arba padidindama degiklio šiluminę galią. Pasiektas reikšmingas valdymo tikslumo padidėjimas, katilinės personalo dalyvavimas katilinės eksploatacijoje tapo minimalus, padidėjo viso objekto saugos lygis, sumažėjo dujų suvartojimas. Priekaištų dėl katilo veikimo nėra.

Taikymas:
pagrindinės objekte sumontuotos įrangos sąrašas.

Vienetas pakeisti Reikšmė

Garo katilo tipas

- DE-25/14GMO

2

Katilo garo išėjimas

T/h 25

3 4 prisotintas

Šildymo paviršius (pilnas)

M 2 271

№	Įrangos pavadinimas ir parametrai
1. Katilo blokas (bendrieji duomenys)
1
Projektinis garų slėgis	kgf/cm2	13
Projektinė temperatūra pora	oC
5
6

DE-25-14 GM-O- garo gazolinis vertikalus vandens vamzdinis katilas, skirtas gaminti prisotintą arba perkaitintą iki 225 °C garą, naudojamą technologinėms reikmėms, šildymui, vėdinimui ir karšto vandens tiekimui. Išskirtinis bruožas Katilas, kaip ir visa DE serijos garo katilai, yra degimo kameros vieta konvekcinio pluošto pusėje, kurią sudaro vertikalūs vamzdžiai, išsilieję viršutiniuose ir apatiniuose būgnuose.

Katilo DE-25-14 GM-O techninės charakteristikos

Rodiklio pavadinimas	Reikšmė
Katilo tipas	Garai
Dizaino kuro rūšis	Dujos, skystas kuras
Garo gamyba, t/val	25
Darbinis (perteklinis) aušinimo skysčio slėgis išleidimo angoje, MPa (kgf/cm2)	1,3 (13,0)
Garų išleidimo temperatūra, °C	sočiųjų, 194; perkaito, 225
Tiekiamo vandens temperatūra, °C	100
Numatomas efektyvumas, %	93
Numatomas efektyvumas (2), %	90
Numatomos degalų sąnaudos, kg/val	1762
Numatomos degalų sąnaudos (2), kg/val	1670
Gabenamo mazgo matmenys, LxBxH, mm	9250x3090x4032
Išdėstymo matmenys, PxBxH, mm	10095x5240x6117
Gabenamo katilo bloko svoris, kg	23765

Pilnas garo katilo DE-25-14 GM-O komplektas

DE-25-14 konstrukcija ir veikimo principai

DE (E) tipo katilai susideda iš viršutinių ir apatinių būgnų, vamzdžių sistemos ir komponentų. Plieniniai arba ketaus ekonomaizeriai naudojami kaip uodegos šildymo paviršiai. Katilai gali būti komplektuojami su buitiniais ir importiniais degikliais. DE tipo katiluose gali būti įrengta šildymo paviršiaus valymo sistema.

Visų standartinių dydžių katilams vidinis viršutinio ir apatinio būgnų skersmuo yra 1000 mm. Degimo kameros skerspjūvis taip pat yra vienodas visiems katilams. Tačiau degimo kameros gylis didėja didėjant katilų garo gamybai.

DE katilų degimo kamera yra konvekcinės sijos pusėje, su vertikaliais vamzdžiais, išplečiamais viršutiniame ir apatiniame būgnuose. Degimo bloką sudaro konvekcinis pluoštas, priekiniai, šoniniai ir galiniai ekranai. Konvekcinis spindulys nuo degimo kameros atskirtas dujoms nepralaidžia pertvara, kurios galinėje dalyje yra langas dujoms patekti į spindulį. Norint išlaikyti reikiamą dujų greičio lygį konvekcinėse sijose, įrengiamos išilginės laiptuotos pertvaros ir keičiamas sijos plotis. Dūmų dujos, praeinančios per visą konvekcinės sijos skerspjūvį, išeina per priekinę sienelę į dujų dėžę, esančią aukščiau. degimo kamera, ir jie pereina per jį į ekonomaizerį, esantį katilo gale.

Viršutinio būgno vandens erdvėje yra tiekimo vamzdis ir vamzdis sulfatams įvesti, o garo tūryje - atskyrimo įtaisai. Apatiniame būgne yra įtaisas vandens garui pašildyti būgne kurstant ir vamzdžiai vandens nutekėjimui, perforuoti vamzdžiai nuolatiniam pūtimui.

DE tipo katiluose naudojama vienpakopė garinimo schema. Vanduo cirkuliuoja taip: pašildytas maistinių medžiagų vanduo tiekiamas į viršutinį būgną po vandens lygiu. Vanduo į apatinį būgną patenka per sieto vamzdžius. Iš apatinio būgno vanduo patenka į konvekcinį spindulį, kai šildomas, virsta garo ir vandens mišiniu ir pakyla į viršutinį būgną.

Viršutiniame katilo būgne sumontuotos šios jungiamosios detalės: pagrindinis garo vožtuvas, vožtuvai garo ėmimui ir garo paėmimui pagalbiniams poreikiams. Kiekviename katile yra manometras, du spyruokliniai apsauginiai vožtuvai, iš kurių vienas yra valdymo vožtuvas. Kad būtų lengviau prižiūrėti, DE katiluose yra įrengti laiptai ir platformos.