Kaip žinote, dujiniai šildymo prietaisai yra įranga, kuri gali sukelti avarinę situaciją, susijusią su mirtimi. Atsitiktinis liepsnos užgesimas arba dujų nuotėkis gali sukelti sprogimą arba uždusti, o katilo perkaitimas geriausiu atveju gali sugesti. Dujinių katilų funkcinės saugos automatika leis išvengti pavojų ankstyvoje stadijoje. Be to, tai prisideda prie ekonomiškesnio kuro išteklių naudojimo ir padidina komforto lygį eksploatacijos metu. šildymo sistema apskritai. Automatikos bloko kaina priklauso nuo į grandinę įtrauktų variantų skaičiaus ir sudėtingumo. Kai kurie iš jų yra privalomi, todėl turi būti kiekviename be išimties dujiniame katile.

Pagrindinės automatikos veikimo principas

Šiuolaikinėje šildymo įrangoje tikrai yra įrengta apsaugos sistema ir valdymo blokai su veikimo režimų reguliavimo funkcija. Bazinės automatikos elementas yra elektrinis arba pjezo uždegimas, kuris uždegimui tiekia kibirkštį tuo metu, kai prasideda dujų tiekimas. Norėdami pradėti degimo procesą, tereikia paspausti mygtuką, esantį ant šildymo katilo korpuso.

Tada mašina įjungia dujų degiklį, kuris paima ugnį iš uždegiklio. Įkaitinus aušinimo skystį iki reikiamos temperatūros, automatika (in tokiu atveju Termostatas) išjungia degiklį, o kai vanduo atvės iki ribinių verčių, duodamas signalas jį įjungti. Visą tą laiką degiklis dega. Ši parinktis leidžia:

• apsaugoti aplinką nuo galimo dujų nuotėkio;
• neleisti vandeniui užvirti šilumokaityje;
• nustokite tiekti kurą į purkštuką, jei magistraliniame vamzdyne nėra traukos arba staiga pasikeičia dujų slėgis.

Optimalaus katilo veikimo palaikymas ir įrangos saugumas jau seniai priklausė ne nuo žmogiškojo faktoriaus, o nuo automatikos, kuri yra su katilu. dujų įranga. Jis gali būti nepastovus, patikimesnis, tačiau reikalaujantis nepertraukiamo maitinimo šaltinio ir nepastovus (mechaninis), pasižymintis autonomiškumu ir paprastu dizainu. Apsaugos sistema gali susidėti tik iš būtinų elementų arba būti daugiafunkcė, turėti rankinį valdymą arba programuotoją.

Automatika užtikrina patikimą ir ekonomišką darbą dujinis katilas be žmogaus įsikišimo.

Nepastovi sistema

Tokia automatika patraukli dėl savo izoliacijos nuo elektros, mažos kainos ir priežiūros. Darbinės temperatūros diapazonas, turintis įtakos termostato veikimui, čia nustatomas rankiniu būdu, naudojant jungiklį, prijungtą prie katile įmontuoto termostato. Jo konstrukcijoje yra strypas, pagamintas iš medžiagos, kuri gali sutrumpėti ir pailgėti keičiantis aušinimo skysčio temperatūrai. Dėl to atsidaro arba užsidaro dujų tiekimo vožtuvas, visiškai nutraukdamas kuro srautą į degiklį.

Nelakios automatikos rinkinyje taip pat yra liepsnos ir traukos jutikliai. Jei degiklis staiga užgęsta, taip pat labai sumažėjus traukai, dujos akimirksniu išjungiamos. Tačiau norint patogiai ir ekonomiškai eksploatuoti šiuolaikinius katilus, minėtų variantų nepakanka. Rankinis reguliavimas neleidžia naudoti įrangos optimalūs režimai, todėl taupymas, komfortas ir katilo tarnavimo laikas be papildomos automatikos sumažėja iki minimumo.

Nepastovi sistema

Maksimalus dujų naudojimo paprastumas šildymo prietaisai teikia elektroninė automatika. Tereikia ekrane įvesti darbo parametrus arba jau užprogramuotus režimus ir pradeda veikti reguliavimo ir valdymo sistema. Jis veikia pagal principą, kai elektromagnetiniai vožtuvai gauna komandas iš mikroprocesoriaus bloko.

Nepastovios automatikos trūkumas yra jos priklausomybė nuo elektros. Esant galimiems elektros tinklo gedimams, įranga užsiblokuoja, o aušinimo skystis nustoja įkaisti, o tai lemia šildymo kontūro aušinimą. Sistemos ir katilo saugos elementų funkcionalumas palaikomas prijungus įrangą prie nepertraukiamo maitinimo šaltinio arba prie dyzelinio generatoriaus.

Šiuolaikinė automatika gali:

• palaikyti skirtingą temperatūrą priklausomai nuo savaitės dienų ar paros laiko;
• reguliuoti šiluminį režimą, atsižvelgiant į oro sąlygas;
• sukurti individualią temperatūrą atskirose patalpose;
• užkirsti kelią šildymo kontūro užšalimui;
• diagnozuoti gedimus ir dar daugiau.

Automatikos sistemos komponentai

Elementai automatinis reguliavimas skirstomi į kelias grupes, priklausomai nuo funkcinės paskirties ir dizaino elementai. Perkant katilą reikia išsamiau susipažinti su pateiktų variantų rinkiniu, nes nuo jų kiekio priklauso dujinio katilo kaina. Gali būti, kad nereikia pernelyg sudėtingų komponentų. Kam tada permokėti?

Šildymo katilų automatika apima:

• termostatai;
• vožtuvai;
• estafetė;
• jutikliai;
• valdikliai.

Termostatai laikomi vienu iš paprasčiausių elektromechaninių prietaisų automatikos sistemoje. Jų funkcijos apima nurodytų dalykų užtikrinimą temperatūros režimas aušinimo skystis ir siunčiamas signalas įjungti arba išjungti dujų degiklis pasiekus ribines ar ribines vertes.

Termostatai neleidžia vandeniui užvirti ar užšalti katile.

Vožtuvai reguliuoja dujų tiekimą į degiklį. Tiksliau, jie blokuoja arba atidaro tiekimo vamzdžio antgalį.

Sistemoje esantis aušinimo skysčio slėgio jungiklis apsaugo dujinį katilą nuo rimtų pažeidimų. Faktas yra tas, kad per žemas slėgis sukelia vėdinimą, užvirimą ir vandens cirkuliacijos nutraukimą šildymo kontūre. Rezultatas yra stiprus katilo perkaitimas. Per didelis slėgis yra ne mažiau pavojingas, nes jis sukelia avarinę situaciją ir gali išprovokuoti sprogimą. Pirmuoju atveju situacija valdoma minimalaus slėgio jungikliu, o antruoju – maksimalaus slėgio jungikliu.

Relės įrenginiai taip pat stebi dujų slėgį. Manoma, kad degiklis veikia normaliai esant vardiniam slėgiui, todėl jam mažėjant arba padidėjus, susidaro avarinės situacijos. Pirmuoju atveju liepsna pradeda „nusistoti“ degiklyje, o tai lemia vamzdžių perdegimą. Antruoju atveju jis pakyla per aukštai, dėl to kenčia degimo kamera. Priklausomai nuo aplinkybių, minimalaus arba maksimalaus dujų slėgio jungiklis išjungia katilą, kad apsaugotų įrangą nuo rimtų pažeidimų.

Jutikliai, nustatantys aušinimo skysčio buvimą šildymo sistemoje, yra svarbus papildymas katilui. Jie neleidžia įjungti įrangos neužpildžius grandinės, o tai apsaugo nuo avarinių situacijų atsiradimo. Jutiklis pagamintas plūdės arba elektrodų pavidalu, tam tikru būdu įdėtas į hidraulinę grandinę.

Valdikliai yra elektroniniai prietaisai, valdantys atskirus komponentus arba visą šildymo sistemą. Šiuo atveju tiek vidiniai veiksniai, turintys įtakos dujinio katilo veikimui, tiek išorinės sąlygos, įskaitant orą. Valdikliai gali turėti skirtingas galimybes ir skirtingas funkcijas. Jie skirstomi į kelias pozicijas:

• integravimo schema su katilo įranga;
• valdymo algoritmai;
• galimybių rinkinys;
• paslaugų kryptis.

Galima naudoti dujiniams katilams didelis pasirinkimas automatika, leidžianti saugiai ir patogiai naudotis šildymo sistemomis. Pirkdami įrangą turėtumėte išsamiai susipažinti su gamintojo siūlomomis galimybėmis. Atidumas padės išvengti netikėtumų.

SABK-T

Automatinė saugos sistema dujomis kūrenamiems įrenginiams

vadovas

M-00.00.000 PS

Maksimalus dujų slėgis tinkle, kPa

Vardinis dujų slėgis tinkle, kPa

Minimalus dujų slėgis tinkle, kPa

Stabilizuotas dujų slėgis automatikos bloko išleidimo angoje, esant tinklo slėgiui nuo 1,3 iki 3 kPa, kPa

Didžiausia dujų talpa esant slėgiui

1300 Pa, m3/val

Komplekto svoris, kg, ne daugiau

Katilinės aplinkos temperatūra, 0C

Vandens temperatūros reguliavimo ribų nustatymo diapazonas

Vakuumas katilo krosnyje, Pa

Dujų tiekimo angos matmenys, coliai;

vardinis skersmuo, DN, mm

Automatinio dujų tiekimo išjungimo inercijos laikotarpis:

Nesant traukos, sek., viduje

Kai bandomasis degiklis užgęsta, sek., viduje

Kai pulsinėje sistemoje atsiranda nuotėkis, sek., ne daugiau

Inercinis automatinio veikimo periodas uždegant pilotinį degiklį, sek., ne daugiau

2 lentelė.

vardas parametras	Standartas automatizavimui
				SABK-8-100M	SABK-8-110M
GGU šiluminė galia, kW

4. Pristatymo turinys.

4.1. Automatikos išsamumas turi atitikti lentelę. 3.

3 lentelė.

Poz. 1 pav	Mazgo pavadinimas	Kiekis
	Valdymo blokas
	Uždegimo blokas
	Traukos jutiklis
	Kolekcininkas
	Degiklio vamzdis
	Impulsinis vamzdelis
	Uždegimo vamzdis
	Impulsinio vamzdelio klojimas
	Temperatūros jutiklio tarpinė
	Paronitinė tarpinė traukos jutikliui
	Kvadratas 1-Ts-25x15 GOST 8947-75
	Kontraveržlė G1/2-B
	Blokavimo veržlė G1-B
	Varžtas M4x12
	Paketas

* GGU yra katilo (aparato) dalis.

5. Gaminio dizainas ir veikimas.

5.1. Automatika – tai įrenginys, susidedantis iš valdymo bloko, uždegimo bloko, traukos jutiklio, impulsinių vamzdelių, uždegimo vamzdžio ir dujų degiklio įrenginio (1 pav.).

5.2. Valdymo blokas (2 pav.) atlieka degiklio ir dujų degiklio įrenginio (GGU) pagrindinių degiklio vamzdžių uždegimo funkcijas, automatiškai reguliuoja nustatytą vandens temperatūrą katilo išėjimo angoje, palaiko nustatyti slėgį dujos GGU degiklio vamzdžiams, kai dujų slėgis įleidimo angoje keičiasi nuo 1300 Pa iki 3000 Pa (trumpalaikis iki 5000 Pa), automatinis pagrindinio degiklio blokavimas, kai uždegamas degiklis, sustabdant dujų tiekimą į pagrindiniai degikliai ir uždegiklis avarinėse situacijose: kai degiklis užgęsta, nesant kamine skersvėjo.

5.4. Valdymo bloko veikimo schema parodyta 3 pav.

Kai dujos tiekiamos į valdymo bloko įvadą, dujų slėgis „P“ įrenginio ertmėse prieš uždegant degiklį („OFF“ padėtyje) pasiskirsto taip:

Ertmėse „2“ yra įėjimo slėgis P, vožtuvas K-1 uždarytas, likusiose ertmėse nėra dujų slėgio.

Uždegdami degiklį, turite pasukti rankenėlę iš padėties „OFF“. į „UŽDEGIMO“ padėtį. Šiuo atveju dujos iš ertmės „2“ patenka į ertmę „3“ ir į uždegiklį. Tuo pačiu metu per droselį „Dr1“ dujos patenka į ertmę „1“ ir į liepsnos jutiklio antgalį, kur išleidžiamos į katilo krosnį. Liepsnos jutiklis paprastai yra atidarytas, traukos jutiklis paprastai uždarytas. Uždegus degiklį, bimetalinė plokštė pradeda kaisti, o tai uždaro liepsnos jutiklio vožtuvą ir sustoja dujų išleidimas per purkštuką. Dujos pradeda tekėti į ertmę „1“ ir, padidėjus slėgiui, membrana „M1“ įveikia spyruoklės jėgą, o slėgis ant membranos M2 pakelia vožtuvą „K-1“ lazdele. Po to, kai rankena grąžinama į „OFF“ padėtį, dujos pradeda tekėti į uždegiklį iš ertmės „2“ per atvirą vožtuvą „K-1“ (įprastas uždegiklio veikimo režimas).

Uždegus degiklį, temperatūros valdymo bloko vožtuvas „K-4“ uždaro „Tiekimo“ antgalį ir atidaro „Reset“ antgalį. Dujų slėgio ertmėse „4“, „5“, „6“ nėra. Taip uždegus degiklį blokuojamas dujų tiekimas į pagrindinius degiklius.

Kai PTV valdymo rankenėlė perkeliama į 50 ¸ 90 °C skalės padėtį, „K-4“ vožtuvas spragteli, kad uždarytų „Reset“ antgalį ir atidarytų temperatūros valdymo bloko antgalį „Padavimas“. Dujos iš ertmės „3“ patenka į ertmę „4“. Dujų slėgis darbinio vožtuvo ertmėje „4“, membranoje „M3“, nusileidžia, atidaro vožtuvą „K-2“. Dujos iš ertmės „3“ patenka į ertmę „5“, o po to į GGU katilo degiklio vamzdžius, kur jas užsidega degiklio liepsna.

Kai vanduo katile pašildomas iki nustatytos temperatūros, temperatūros jutiklis suveikia, kad uždarytų antgalį „Tiekimas“ ir atidarytų temperatūros valdymo bloko (RTB) antgalį „Reset“. Dujos iš ertmių „4“, „6“ išleidžiamos į „5“ ertmę. „M3“ membrana pakyla, vožtuvas „K-2“ visiškai išjungia dujų tiekimą į dujų turbinos bloką. Kontrolinė lemputė ir toliau dega.

Kai vandens temperatūra katile sumažėja, suveikia temperatūros jutiklis ir vožtuvas „K-4“ atidaro „Tiekimo“ antgalį ir uždaro „Reset“ antgalį. Dujos iš 3 ertmės pagal anksčiau aprašytą schemą atidaro darbinį vožtuvą ir taip užtikrina dujų tiekimą į pagrindinius GGU katilo degiklius. Vandens šildymas boileryje atnaujinamas.

Aprašytas procesas kartojamas periodiškai, taip išlaikant vandens šildymą katile iki nustatytos temperatūros (50 ¸ 90 ° C).

Valdymo blokas užtikrina dujų slėgio, tiekiamo į pagrindinius dujų turbinos bloko degiklius, stabilizavimą, kai dujų slėgis bloko įvade padidėja iki 3000 Pa,

(trumpalaikis iki 5000 Pa).

Dujų turbinos bloko dujų slėgio valdymo bloko veikimo principas yra toks:

Viršijus nominalią dujų slėgio vertę valdymo bloko įėjimo angoje (Virš 1300 Pa iki 5000 Pa), slėgis ertmėse „2“, „3“, „4“, „5“ pradeda didėti. Aukštas kraujo spaudimas iš ertmės „5“, patenka po dujų slėgio valdymo bloko membrana „M-4“. Įveikusi spyruoklės jėgą, „M-4“ membrana šiek tiek atidaro „K-3“ vožtuvą ir dujos iš „4“ ertmės pradeda tekėti į „5“ ertmę, o po to per kolektorių į degiklį. vamzdžiai. Slėgis ertmėje „4“ mažėja, o dujų slėgis po darbinio vožtuvo membrana „M-3“ atitinkamai mažėja. Vožtuvas „K-2“ pakyla aukščiau iki lizdo ir uždengia dujų patekimą į ertmę „5“. Dujų slėgis ertmėje „5“, taigi ir GGU įėjimo angoje, mažėja. Taigi, esant pastoviam valdymo bloko darbo režimui, dujų slėgis dujų turbinos bloke stabilizuojamas.

Avarinėse situacijose (trūksta traukos, uždegimo liepsnos gedimas) arba paspaudus mygtuką „STOP“ (automatikos avariniam išjungimui) atsidaro atitinkamų jutiklių purkštukai: traukos jutiklis, liepsnos jutiklis (arba Mygtuko vožtuvas „STOP“), o iš ertmės „1“ pneumatinio valdymo bloko dujos pradeda leistis per impulsinius vamzdelius. Dujų slėgis ertmėje „1“ krenta. „M-1“ membrana nusileidžia, o jos pakelta „M-2“ membrana, esant dujų slėgiui „3“ ertmėje, taip pat nusileidžia ir uždaro vožtuvą „K-1“. Dujų tiekimas į uždegiklį ir pagrindinius degiklius yra nutrauktas. Automatika išjungta.

Norint paleisti automatiką (pašalinus gedimo priežastį), reikia pakartotinai uždegti degiklio ir degiklio vamzdžius (žr. aukščiau).

6. Montavimo procedūra

6.1 Automatikos išdėstymas ir valdymo bloko bei jutiklių vieta ant tam tikros markės katilo nustatoma bendru automatikos ir katilo gamintojų sprendimu.

6.2. Prieš montuojant automatiką, būtina patikrinti dujų paskirstymas, katilą, kaminą, šildymo sistemą ir patalpą, kuri turi atitikti galiojančias dujų skirstymo ir vartojimo sistemų Saugos taisykles.

Dujų tiekimo vamzdynai į automatiką turi būti išvalyti. Į automatikos valdymo bloką patekę nešvarumai, apnašos ir pan. gali sutrikdyti jo veikimą.

6.3. Automatikos įrengimas turi būti atliekamas tokia seka (žr. 1 pav.):

Uždėkite uždegimo skydą ant GGU plokštės dviem M4x8 varžtais. Įrengdami uždegiklį, pasirūpinkite patikimu priešgaisrine jungtimi su dujų turbinos bloko degiklio vamzdžiais. Įrengdami automatiką dujų degiklio įtaisu, degiklio vamzdžius montuokite ugnies angomis į viršų ir pritvirtinkite.

Sumontuokite valdymo bloką ant dujų tiekimo vamzdyno ir GGU kolektoriaus. Vamzdžių įsukimo į valdymo bloko įleidimo ir išleidimo angas ilgis yra ne didesnis kaip 10 mm. Montavimas atliekamas apvyniojant sriegius FUM juosta, 1 klasė, 0,1x10, TU 6 (leidžiama GOST gniūžtė, impregnuota švinu baltu MA-011 GOST), pritvirtinama fiksavimo veržlėmis. Prieš montuodami valdymo bloką, sukalibruokite G1-B vamzdžių (įleidimo ir išleidimo angos) sriegius. Kai diriguoja suvirinimo darbai užkimškite valdymo bloko skyles.

Sumontuokite kolektorių ant GGU skydelio.

Šilumos cilindrą su tarpikliu įstatykite į katilo korpusą ir pritvirtinkite jungiamąja veržle.

Įdiekite traukos jutiklį.

Sumontuokite uždegimo vamzdelį, impulso traukos jutiklį ir liepsnos jutiklio vamzdelius. Vamzdžiai lokaliai sulenkiami ne mažesniu kaip 50 mm spinduliu. Montavimo metu pasirūpinkite jungties sandarumu sumontuodami tarpiklius ir priverždami veržlėmis.

7. Saugos reikalavimai.

7.1. Vartotojus, eksploatuojančius automatinę įrangą, dujų serviso darbuotojai privalo nustatyta tvarka supažindinti su įrenginiu ir jo veikimo principu.

7.2. Įrengus automatiką, turi būti išvengta vandens ir dujų nuotėkio.

7.3. Dujotiekio slėgio bandymų, profilaktinių patikrinimų ir sustojimų metu automatika turi būti atjungta nuo dujotiekio.

7.4. Jei aptinkamas dujų kvapas, uždegimą pradėti draudžiama.

7.5. Neleidžiama eksploatuoti katilo su sugedusia automatika. Norėdami įdiegti, sukonfigūruoti, nustatyti ir pašalinti gedimus, vartotojas turi iškviesti reguliatorių iš specializuotos dujų tiekimo įmonės.

7.6. Vartotojui draudžiama:

Gaminti savarankiškas įrengimas, automatikos mazgų derinimas ir remontas;

Išardyti komponentus, pakeisti dalis, blokuoti komponentų ir jutiklių veikimą;

Leisti pašaliniams asmenims ir vaikams aptarnauti automatiką;

Uždekite dujų turbinos bloką, netikrindami traukos katilo krosnyje.

7.7. Automatikos montavimas ir išmontavimas, defektų šalinimas, komponentų ir dalių keitimas turi būti atliekami uždarius vožtuvą ant dujų tiekimo vamzdyno.

7.9. Kai katilas neveikia, visi dujų čiaupai turi būti uždaryti.

7.10. Vandens sąlytis su automatikos blokais ir komponentais neleidžiamas.

8. Pasiruošimas darbui

8.1. Automatikos įrengimą vietoje ir pradinį įtraukimą į katilo dalį atlieka dujų aptarnavimo specialistas.

8.2. Patalpą, kurioje įrengtas šildymo katilas, vėdinkite 10-15 minučių. Patikrinkite darbą tiekiamoji ir ištraukiamoji ventiliacija patalpoje, šalia ortakių padėdami popieriaus juostelę.

8.3. Patikrinkite, ar dujotiekio, besileidžiančio į katilą, ir GGU kolektoriaus (jei yra) čiaupai yra uždaryti.

8.4. Patikrinkite, ar katile nėra traukos, šalia dujų degiklio įrenginio tikrinimo angos padėdami popieriaus juostelę.

8.5. Vėdinkite pakurą ir katilo dūmtakius 10 minučių iki galo atidarydami oro tiekimo sklendę, esančią ant GGU skydelio. Po vėdinimo uždarykite sklendę pagal darbo padėtį.

8.6. Katilas ir šildymo sistema paruošti paleidimui pagal šildymo katilo instrukcijas.

9. Darbo tvarka

Katilo uždegimas.

9.1. Nustatykite automatikos bloko PTV valdymo rankenėlę į padėtį „OFF“.

9.2. Atidarykite dujų vožtuvą ant dujų vamzdžio, vedančio į katilą.

9.3. Atidarykite tikrinimo langą priekiniame dujų turbinos bloko lape ir įdėkite degantį popieriaus ryšulį, pasukite PTV valdymo rankenėlę į padėtį „UŽDEGIMAS“ ir laikykite nuspaustą 30 sekundžių. Kai uždegiklis užsidegė, nuimkite popierinę virvelę ir užgesinkite. Po to, kai liepsnos jutiklis užsidarys, atleiskite PTV rankeną (bimetalinė plokštė turi tvirtai prispausti rutulį į liepsnos jutiklio korpusą). Liepsnos buvimas liepsnos jutiklio gale nėra atmetimo ženklas, kai uždegamas degiklis.

9.4. Patikrinkite, ar degiklio liepsna gerai nuplaunama aplink bimetalinės plokštės galą, patikrinkite ir įsitikinkite, kad dujos tolygiai dega ant uždegiklio bėgimo takelio, tada uždarykite tikrinimo langą sklende.

9.5. Pasukite PTV valdymo rankenėlę į skalės padėtį esant 50-90°C ir vizualiai per patikrinimo langą patikrinkite degiklio vamzdžių dujų uždegimą.

Saugokite veidą nuo žiūrėjimo lango!

9.6. Nustatykite PTV valdymo rankenėlę į bet kurią padėtį pageidaujama temperatūra vandens šildymas boileryje.

9.7. Patikrinkite visų srieginių jungčių sandarumą muilinimo metodu. Jei aptinkamas nuotėkis (dujų ėsdinimas), priveržkite jungtis, kol dujų ėsdinimas bus pašalintas.

9.8. Patikrinęs stabilų automatikos veikimą ant katilo su dujų turbinos bloku, dujų serviso specialistas sureguliuoja automatiką pagal 1 lentelę, valdymo termostatą (jei yra) aukštesnei nei 93°C vandens temperatūrai.

9.9. Pasiekus nustatytą katilo vandens temperatūrą, automatika išjungia dujų tiekimą į dujų turbinos bloką ir vėl įjungia, kai temperatūra nukrenta iki vertės, nustatytos atsižvelgiant į automatikoje įmontuotą histerezės zoną (histerezės zona neturėtų būti viršyti 10°C).

9.10. Dujų tiekimas į pagrindinį katilo dujų turbinos bloką jo veikimo metu automatiškai sustabdomas šiais atvejais:

Sumažinus dujų slėgį pagrindinėje linijoje žemiau 600 Pa,

Nepakankama trauka katilo krosnyje,

Užgęsta bandomoji liepsna,

Vandens šildymas boileryje virš 93°C (su valdymo termostatu)

Katilą galima pakartotinai uždegti tik pašalinus gedimus.

Katilo sustabdymas.

9.11.Uždarykite čiaupą, esantį nusileidimo prie katilo link.

9.12. Trumpam katilo išjungimui (nutraukiant dujų tiekimą į dujų turbinos bloko degiklio vamzdžius), rekomenduojama, neuždarius vožtuvo, esančio nusileidimo į katilą, PTV valdymo rankenėlę pasukti į padėtį “ OFF“ padėtį, kai dega tik degiklis.

Temperatūros valdymo bloko nustatymas

9.13. Šis reguliavimas atliekamas pakeitus temperatūros jutiklį silfonu ir terminiu cilindru arba aptikus valdymo rankenėle nustatytos temperatūros ir faktinės katilo aušinimo skysčio temperatūros neatitikimą.

9.14. Įjunkite automatiką. Nustatykite valdymo rankenėlę ties 90°C. Atsukite tvirtinimo varžtą (žr. 2 pav., 8 poz.) ir nuimkite rankeną (6 poz.). Katile įmontuotu termometru nustatykite vandens kaitinimo momentą iki 90°C temperatūros. Priveržkite reguliavimo varžtą (7 poz.), kol pasigirs būdingas spragtelėjimas, kad GGU degikliai išsijungtų (užges). Nekeisdami reguliavimo varžto padėties, uždėkite ant jo valdymo rankenėlę, nustatydami ją į 90°C padėtį, ir varžtu (8 poz.) užfiksuokite valdymo rankenėlę šioje padėtyje. Tai užbaigia sąrankos operaciją. Sukdami valdymo rankenėlę galite nustatyti bet kokią vandens šildymo temperatūrą (50-90°C) ir termometru patikrinti tikrąją vandens temperatūrą katile.

Temperatūros jutiklio keitimas

9.15. Užsukite čiaupą, esantį nusileidimo prie katilo link. Nuimkite valdymo rankenėlę ir atsukite reguliavimo varžtą ir nuimkite silfoną. Išimkite šiluminį cilindrą vadovaudamiesi šio katilo naudojimo instrukcijomis.

9.16. Į katilo ašies dėžę įstatykite naujojo temperatūros jutiklio šiluminę lemputę, sumontuokite silfoną ir priveržkite reguliavimo varžtą. Įsukite reguliavimo varžtą, kol pasigirs spragtelėjimas, tada dar 1/4 apsisukimo. Nustatykite valdymo rankenėlę į „OFF“ padėtį ir pritvirtinkite varžtu (8 poz.). Sukonfigūruokite temperatūros jutiklį ir temperatūros valdymo bloką pagal 9.14 punktą

10. Galimi gedimai ir jų pašalinimo būdus.

10.1. Automatikos dizainas yra patikimas ir teisingas veikimas užtikrina ilgalaikį gaminio veikimą. Tačiau automatikos veikimo metu gali atsirasti gedimų, kurių galimos priežastys ir pašalinimo būdai nurodyti lentelėje.

4 lentelė.

Gedimo pobūdis	Galima priežastis	Pašalinimo būdas
Pilotinis degiklis neužsidega	Nepakankamas dujų slėgis tinkle Yra nuotėkis: Jungiamosios veržlės impulsiniams vamzdeliams. Traukos jutiklio rutuliniai sandarikliai ir liepsnos jutiklis Liepsnos jutiklio bimetalinė plokštė atsilaisvino Liepsnos jutiklio bimetalinė plokštė blogai įšyla Didelis tarpas tarp bimetalinės juostelės ir liepsnos jutiklio rutulio	Išmatuokite slėgį ir, jei įmanoma, padidinkite Pataisykite nuotėkius Priveržkite tvirtinimo varžtus Perkelkite liepsnos jutiklį arčiau bimetalinės juostelės
Kai dujos tiekiamos į pagrindinį degiklį, kontrolinė lemputė užgęsta.	Sumažintas dujų slėgis tinkle Kaminas užsikimšęs	Patikrinkite dujų slėgį ir trauką
Uždegus pagrindinį degiklį, iš degiklio pasigirsta spragtelėjimo garsas	Prasta ugnies jungtis tarp pirminio degiklio ir pagrindinio degiklio	Išvalykite bandomojo vamzdžio antgalį ir pagrindinio degiklio angas.
Dinaminiai smūgiai šildymo sistemoje (po ilgalaikio veikimo), pagrindinis degiklis neišsijungia	Sugedo temperatūros jutiklis	Išjunkite automatiką ir pakeiskite temperatūros jutiklį

11.Techninė priežiūra.

11.1. Už automatizavimo priežiūrą atsako vartotojas. Automatikos priežiūra nėra įtraukta į automatikos gamintojo garantinius įsipareigojimus.

11.2. Techninę priežiūrą bent kartą per metus turi atlikti kvalifikuoti dujų pramonės ar kt. specialistai aptarnavimo centrai kurie turi licenciją atlikti šiuos darbus.

11.3. Sutarties sudarymo tvarka priklauso automatikos naudotojui. rezultatus Priežiūra yra įrašyti į automatikos pasą techninės priežiūros ir remonto lentelėje (B priedas).

11.4. Norint užtikrinti normalų automatikos veikimą, rekomenduojama atlikti šias priemones:

11.4.1. Kas savaitę:

Nuvalykite dulkes nuo išorinių paviršių;

Atlikti išorinę automatikos apžiūrą, siekiant nustatyti mechaninius įrenginių pažeidimus;

Patikrinkite jutiklių tvirtinimo ir montavimo patikimumą;

Vizualiai, ar nėra lašelių, patikrinkite temperatūros jutiklių ir katilo šilumokaičio jungčių sandarumą;

Jei jaučiamas dujų kvapas, plaudami patikrinkite dujotiekio ir automatikos jungčių sandarumą.

11.4.2. Kasmet planinio katilo išjungimo metu (po remonto, ilgalaikio išjungimo arba pasibaigus garantiniam laikotarpiui):

Patikrinkite liepsnos jutiklio reakcijos laiką, kad uždegiklis užgestų. Laiko intervalas turi būti 30–60 sekundžių;

Patikrinkite automatinio atsako laiką, kad sustabdytumėte trauką. Norėdami tai padaryti, uždarykite katilo vartus ir chronometru išmatuokite katilo degiklių užgesimo laiką. Laikas turi būti per 10-60 sekundžių;

Nuimkite ir išpūskite impulso ir uždegimo vamzdelius. Dėmesio. Būkite atsargūs priverždami M10 veržles ant vamzdžių, kad jų nesulaužtumėte. Nepamirškite įdėti tarpiklių.

12. Transportavimas ir sandėliavimas.

12.1. Automatika gali būti gabenama bet kokio tipo transportu (aviacijai krovinių skyrius šildomas).

12.2. Automatikos išdėstymas ir tvirtinimas transportavimo metu turėtų užtikrinti jos saugumą.

12.3. Automatika turi būti laikoma supakuota nuo + 5°C iki + 35°C temperatūroje, o santykinė oro drėgmė % ribose.

12.4. Po transportavimo pakavimo konteineriuose su minusinė temperatūra Prieš montuojant automatiką ant katilo, ji turi būti laikoma kambario temperatūra per dieną.

13. Garantiniai įsipareigojimai.

13.1. Ši automatika patikrinta, atitinka techninių specifikacijų reikalavimus ir yra sertifikuota įranga. Automatikos konstrukcijos pakeitimų daryti nereikia. Priešingu atveju gamintojas nėra atsakingas už automatikos veikimą ir saugumą ir gali reikalauti, kad vartotojas nustotų naudoti tokią automatiką.

Gamintojas garantuoja automatikos funkcionalumą tik tuo atveju, jei laikomasi eksploatavimo, laikymo, transportavimo ir montavimo sąlygų.

13.2. Automatikos veikimo garantinis laikotarpis yra 30 mėnesių nuo pardavimo per rinkos prekių tinklą datos, o tiekimo ne rinkos vartojimui - nuo gavimo vartotojui dienos, bet ne ilgiau kaip 36 mėnesius nuo dienos. gamybos.

13.3. Garantuotas tinkamumo laikas - 12 mėnesių.

13.4. Vidutinis tarnavimo laikas iki eksploatacijos nutraukimo, metai - 7.

13.5. Jei garantiniu laikotarpiu automatika sugenda, turite apie tai pranešti automatiką įdiegusiai organizacijai. Kartu su šios organizacijos arba veikiančios dujų pramonės organizacijos atstovu būtina surašyti defektų aktą D priedo forma, užpildyti garantinį taloną (B priedas) ir kartu su sugedusiu įrenginiu išsiųsti į automatikos gamintojo adresas.

13.6. Garantiniam remontui taikomos šios sąlygos:

Teisingas ir aiškus garantinio talono užpildymas;

Sugedusio įrenginio pristatymas su akto atlikimu ir Išsamus aprašymas gedimai;

Galimybė turėti ženklą ir antspaudą paleidimo kontrolės kortelėje.

13.7. Garantija netaikoma gaminio gedimams, atsiradusiems dėl šių priežasčių:

Naudojimas pažeidžiant naudojimo vadovo reikalavimus arba neatsargus elgesys;

Mechaniniai gaminio pažeidimai dėl smūgio ar kritimo arba per didelės jėgos naudojimo;

Išardymas ar bet koks kitas išorinis kišimasis į gaminio dizainą, nenumatytas naudojimo vadove;

Skysčių, dulkių, vabzdžių ir kitų pašalinių daiktų patekimas į gaminį;

stichinės nelaimės (nelaimingas atsitikimas, gaisras, potvynis, žaibas ir kt.);

Neatsargus automatikos sandėliavimas ir transportavimas;

Įrengiant automatiką pašaliniams asmenims;

Savarankiškas vidaus struktūros remontas arba modifikavimas;

Neteisingas ryšys;

Dirbtinai blokuoja automatikos prietaisų ir jutiklių veikimą.

13.8. Jei remontas reikalingas pasibaigus garantiniam laikotarpiui, turite susisiekti su gamintoju.

14. Vartotojo teisės ir pareigos.

Įsigijote SABK-M apsaugos automatinę sistemą.

Jūsų veiksmai.

Pirkdami užpildykite garantinį taloną (paso B priedas) ir patikrinkite, ar SABK-M gaminys yra sukomplektuotas.

Po pirkimo jūsų pretenzijos dėl prekės nepilnumo prekybos organizacijos nepriimamos.

Po pirkimo Dėmesingai išstudijuoti pasą ir jame nustatytus saugos automatikos įrengimo, eksploatavimo ir priežiūros dujas naudojančiuose įrenginiuose reikalavimus. SABC-M gaminiai praėjo sertifikavimo testus, atitinka techninių specifikacijų reikalavimus ir atitinka visus saugos reikalavimus eksploatacijos metu pagal GOST 16569.

Prisiminti!

SABC gaminių garantinis laikotarpis yra 30 mėnesių nuo pardavimo arba gavimo iš gamintojo datos.

Norėdami įdiegti SABC gaminį, turite pasikviesti dujų tarnybos specialistus (raygaz, gorgaz), turinčius licenciją atlikti šį darbą. Patikrinkite, ar šie specialistai užpildė kontrolinį taloną (paso A priedas), baigę montuoti ir paleisti SABC gaminį.

Sugedus detalėms ir automatikos komponentams montuojant dėl ​​su gamyba susijusių priežasčių, gamintojas sutaisys arba pakeis sugedusį komponentą ar detalę, atsiųstą su sertifikatu (paso D priedas). Aktą surašo specialistai, dujų tarnybos, kurie atlieka šį gaminio montavimą su privaloma registracija ir dujų tarnybos vadovo patvirtinimu bei sertifikuotu antspaudu.

Automatikos (arba atskirų komponentų) remontas arba keitimas gali būti atliekamas tik garantiniu laikotarpiu.

Prisiminti!

Gamintojas ar pardavėjas (prekybos organizacija) nepriima pretenzijų šiais atvejais:

Garantinio laikotarpio pabaiga;

Mechaniniai automatikos pažeidimai transportavimo metu po pardavimo;

Montuojant asmenims ar organizacijoms, neturintiems tam atitinkamos Valstybinės techninės priežiūros tarnybos (VGTĮ) licencijos;

Automatikos pažeidimai ar gedimai, susiję su saugojimo, įrengimo, priežiūros ir eksploatavimo reikalavimų pažeidimu;

Jei garantiniame talone nėra pardavimo ženklo (B priedas);

Jei montavimo ir surinkimo kontrolės talone nėra žymos (A priedas);

Nesant gedimo pažymėjimo, patvirtinto antspaudu ir nustatyta tvarka įforminto (D priedas);

Saugos taisyklių pažeidimai dujų pramonėje.

Vartotojui draudžiama!

Eksploatuoti ir aptarnauti SABC gaminius asmenims, kurie nebuvo specialiai apmokyti (instruktuoti) ir vaikams;

mėgautis karštas vanduo iš šildymo sistemos namų reikmėms;

Naudokite ugnį, kad aptiktumėte dujų nuotėkį (šiam tikslui naudokite muilo emulsiją);

Įjunkite SABC gaminį, kai kamine nėra traukos ir šildymo sistema iš anksto užpildyta vandeniu;

Išardykite SABC gaminius, komponentus, pakeiskite dalis, blokuokite traukos ir liepsnos jutiklių, vandens temperatūros reguliatoriaus veikimą.

Automatikos rinkinys ABU-1, skirtas „Turboterm“ tipo ugniagesių katilų mokymui

Siurblio valdymo spinta

Jutiklinis skydelis, skirtas „Turboterm“ tipo ugniagesio katilo veikimo parametrams rodyti

Dažnio valdymo spinta tinklo siurbliai katilinė

„Turboterm“ tipo priešgaisrinio katilo valdymo pultas ir avariniai blokatoriai

„Nemandagūs žmonės net ilgai neužsibūna tualetuose“. Genadijus Malkinas

Užsisakę Mokomosios ir metodinės medžiagos katilinės operatoriui rinkinį, Knygą „Žinių apibrėžimas“ gausite nemokamai. Katilinės operatoriaus testas. O ateityje iš manęs gausite ir nemokamą, ir mokamą informacinę medžiagą.

TOR TEMA "AUTOMATINIŲ KATILŲ SAUGA IR REGULIAVIMAS"

Testas „Katilo saugos ir reguliavimo automatizavimas“ dujinių katilinių operatorių žinioms patikrinti. Pagrindinis katilo saugos automatikos grandinės elementas yra dujų uždarymo vožtuvas. Skubiai patikrinkite savo profesinę kompetenciją ir paklausą rinkoje darbo jėga!

ŽINIŲ TESTO KLAUSIMAI

1. Pasirinkite teisingas variantas atsakymas iš siūlomų. Karšto vandens katilo automatinėje apsauginėje grandinėje esantis dujų uždarymo vožtuvas naudojamas:

a) reguliuoti į katilą patenkančių dujų slėgį;

b) reguliuojant į katilą patenkančių dujų srautą;

c) automatinis dujų tiekimo į katilą išjungimas, jei viršijamas bet kuris katilo saugos automatinės grandinės parametras.

2. Pasirinkite teisingą atsakymą iš siūlomų. Uždelsimas reaguojant į dujų uždarymo vožtuvą automatinėje saugos grandinėje, siekiant sumažinti oro slėgį prieš degiklį:

3. Iš pateiktų variantų pasirinkite teisingą atsakymą.Įprasti jutikliai saugos ir valdymo automatikos grandinėse yra šie:

a) tik vandens temperatūros jutiklis už katilo; b) vandens temperatūros jutiklis už katilo ir dujų bei oro slėgio jutikliai priešais degiklį; V) bendri jutikliai Katilo saugos ir automatinio valdymo grandinės nėra.

4. Iš pateiktų variantų pasirinkite teisingą atsakymą. Techninis manometras matuoja slėgį:

a) atmosferos; b) per didelis; c) absoliutus; d) vakuumo matuoklis.

5. Iš pateiktų variantų pasirinkite teisingą atsakymą. Slėgio matuoklio tinkamumo naudoti patikrinimas atliekamas:

a) kiekvieną pamainą, manometrą nustatydamas į nulį, katilinės operatorius; b) kartą per šešis mėnesius prietaisų ir automatikos tarnybos; c) kartą per metus valstybės patikėtinis.

Skysčių slėgio matuokliai

6. Iš pateiktų variantų pasirinkite teisingą atsakymą. Slėgio matavimo tikslumas skysčio slėgio matuoklis didesnis y: (P - išmatuotas slėgis; h - skysčio lygių skirtumas; h 1 - skysčio lygio pokytis vamzdyje; h 2 - skysčio lygio pokytis inde).

a) U formos manometras; b) puodelis; c) mikromanometras.

7. Iš pateiktųjų pasirinkite teisingą atsakymą. Degiklio degiklio gesinimo automatinės saugos grandinės dujų uždarymo vožtuvo atsako delsa:

a) yra leidžiama ir tai turi atsispindėti Gamybos instrukcijos; b) neleidžiama.

8. Iš pateiktų variantų pasirinkite teisingą atsakymą. Karšto vandens dujinio katilo veikimas su sugedusia automatinio valdymo sistema:

a) neleidžiama; b) leidžiama.

9. Pasirinkite teisingą atsakymą iš pateiktų. Esant tokiai manometro trijų krypčių vožtuvo padėčiai:

Katilo slėgio matuoklis su trijų krypčių vožtuvu

a) sifono vamzdžio išvalymas; b) darbinio manometro patikrinimas, lyginant su valdymo manometru; c) darbinio slėgio matavimas; d) manometro tikrinimas, nustatant jį į nulį; e) kondensato susikaupimas sifono vamzdyje (jei matuojami garo parametrai).

BANDYMO KLAUSIMAI GEBĖJIMAMS IR ĮGŪDŽIAMS ĮVERTINTI

10. Pridėti. Automatinis karšto vandens katilų valdymas apima:

Mielas drauge! Atsakymus į šį testą rasite Katilinių operatorių testų rinkinyje arba in Studijų vadovas„Katilinės operatorius“. Ši informacinė medžiaga yra mokama. Patartina juos turėti savo asmeninėje bibliotekoje. Klausimus ir rekomendacijas galite palikti el. Iki susitikimo!

Pagarbiai, Grigorijus Volodinas

Naudojami visi šiuolaikiniai šildymo įrenginiai gamtinių dujų, turi aukštas lygis saugumo, kuris pasiekiamas įdiegus automatizavimo įrankius. Jie stebi ir valdo šilumos mazgų darbą. Šioje medžiagoje mes apsvarstysime garsiausių gamintojų dujinių katilų automatizavimą, kuris dažniausiai montuojamas buitiniuose ir importuotuose katiluose.

Apsaugos automatikos funkcijos ir veikimo principas

Pagal norminius dokumentus katilų įrenginių automatikos įrenginiai turi sustabdyti savo veikimą nutraukdami kuro tiekimą per šiuos veiksmus situacijos:

• trauka kamine yra nepakankama ir kyla pavojus nusideginti;
• dujų slėgis tiekimo vamzdyne yra per mažas arba, atvirkščiai, per didelis;
• Užgeso liepsna ant degiklio.

Išvardytos situacijos gali lemti tai, kad pagrindinis degiklis gali užgesti ir patalpoje susidaryti dujos, o tai yra nepriimtina. Dėl šios priežasties dujinių katilų apsauginė automatika turi būti montuojama visuose seno tipo katiluose, kur jos nenumatė gamintojas. Nors dažnai pakeisti šildytuvą yra pigiau nei įsigyti ir sumontuoti automatiką ant seno. Be to, kad būtų išvengta patalpos užteršimo dujomis ar dūmais, jos funkcijos taip pat apima tam tikro vartotojo nurodyto aušinimo skysčio temperatūros palaikymą.

Norėdami suprasti, kaip veikia dujinio katilo automatika, trumpai panagrinėkime jo struktūrą. Pažymėtina, kad tiek užsienio, tiek Rusijos gamintojai Savo gaminiuose jie naudoja tą patį veikimo principą, nors įrenginių dizainas gali labai skirtis. Italų gamintojų automatiniai dujų vožtuvai tradiciškai laikomi pačiais paprasčiausiais ir patikimiausiais, todėl ir yra labiausiai paplitę.

Žymus tokių dujinių prietaisų atstovas yra itališkas automatinis SIT, tiksliau, populiariausia jo modifikacija 630 EUROSIT, kurios įrenginys parodytas žemiau.

Visi konstrukciniai elementai dedami į vieną korpusą, prie kurio prijungiami dujotiekiai. Be to, prie įrenginio prijungtas kapiliarinis vamzdelis iš traukos ir temperatūros jutiklių (termoporų), dujų tiekimo linija uždegimui ir kabelis iš pjezoelektrinio elemento. Viduje yra uždarymo solenoidinis vožtuvas, kurio normali būsena yra "uždaryta", taip pat dujų slėgio reguliatorius ir spyruoklinis vožtuvas.

Pradedamas eksploatuoti bet koks automatinis dujinis katilas su EUROSIT ar kitu kombinuotu dujų vožtuvu rankiniu būdu. Iš pradžių degalų kelią blokuoja elektromagnetinis vožtuvas, kuris atsidaro paspaudus reguliavimo poveržlę, po to degalai užpildo įrenginio kameras ir mažu dujotiekiu patenka į uždegiklį. Laikydami poveržlę, paspauskite pjezoelektrinio įrenginio mygtuką ir uždegkite degiklį, kaitindami temperatūrai jautrų elementą 10-30 sekundžių. Tai savo ruožtu sukuria įtampą, kuri palaiko atvirą solenoidinį vožtuvą, o po to reguliavimo poveržlė gali būti atlaisvinta.

Tada viskas paprasta, poveržlę pasukame į reikiamą padalijimą ir taip atveriame kuro prieigą prie degiklio, kurį savarankiškai uždega degiklis. Kadangi dujinių katilų automatika skirta palaikyti nustatyta temperatūra aušinimo skysčio, žmogaus įsikišimo nebereikia. Principas čia toks: kai šildoma, terpė kapiliarinėje sistemoje plečiasi ir veikia spyruoklinį vožtuvą, uždarydama jį pasiekus. aukštos temperatūros. Degiklis užgęsta, kol termopora atvės ir atnaujinamas dujų tiekimas. Išsamiai ištirti itališkos SIT automatikos veikimą galite pažiūrėję vaizdo įrašą.

Trumpa populiarių gamintojų produktų apžvalga

Antrąją populiarumo vietą tarp užsienio dujų vožtuvų po „italų“ užtikrintai užima Amerikoje pagaminta „Honeywell“ automatika. Paprasčiausias kombinuoto įrenginio biudžetinis modelis veikia tuo pačiu principu kaip ir EUROSIT ir turi tą patį funkcijų rinkinį.

Pagal šį prekės ženklą rinkoje yra ir kitų dujų katilų ir kitų automatikos tipų. dujų įrenginiai su pažangiomis funkcijomis. Pavyzdžiui, „Honeywell VR 400“ modelyje yra du vožtuvai su servo pavara, skirta darbui su elektroniniais dujų katilų valdymo blokais arba nuotolinio valdymo pulteliais. Prietaisas turi šias papildomas funkcijas:

• sklandi uždegimo sistema;
• moduliavimo darbo režimas;
• įmontuotas tinklinis filtras;
• degiklio režimo „maža liepsna“ palaikymas;
• papildomi išėjimai, skirti prijungti minimalaus ir tarpinio slėgio jungiklius.

Atsižvelgiant į eksploatavimo sąlygas posovietinėse šalyse, automatikos įrengimas ant dujinio katilo, kuris yra pritaikytas šioms sąlygoms, nepraranda savo aktualumo. Tokius įrenginius siūlo daugelis Rusijos gamintojų, tarp jų - Orion kombinuoti dujų vožtuvai ir SABC automatika. Pastarąjį gamina bendrovė „ServiceGaz“ (Ulyanovsk), o dujų įrenginių asortimentas yra labai platus.

Jame yra ir paprasčiausi saugos įtaisai su minimalus rinkinys funkcijos, taip pat įrangos komplektai, kuriuose yra keli blokai: valdymo, maitinimo ir dujų degiklis. SABC prekės ženklo produktai yra gerai žinomi vartotojams dėl prieinamos kainos ir priežiūros.

SABC diegimas

Taip pat labai populiari Orion automatika, būtent Orion - 16 ir Orion - 20 modeliai buitiniams katilams Šie 2 gaminiai naudoja tą patį principą su termopora, solenoidiniu vožtuvu ir pjezo uždegimu, tik be pagrindinių funkcijų, šios. prietaisai gali palaikyti mažos liepsnos režimo degiklius, kai pasiekiama nustatyta aušinimo skysčio temperatūra. Jų taikymo sritis – iki 32 kW galios dujinių katilų įrenginiai.

Išvada

Šiuolaikinė dujų katilų automatika atlieka svarbų vaidmenį saugus veikimas šildymo įranga, dabar be jo neįmanoma. Kitas dalykas – skiriasi brangesni itališki ir amerikietiški įrenginiai didelis patikimumas ir ilgaamžiškumas, tai buvo išbandyta daugelį metų naudojant įvairius vandens šildymo įrenginius.

DKV, DKVR tipų katiluose sumontuoti maišymo degikliai žemas spaudimas ir vidutinio slėgio įpurškimo degikliai. Automatika susideda iš įrenginių, leidžiančių sukurti įvairias valdymo ir saugos sistemas, rinkinį.

Elektrohidraulinis vakuumo reguliatorius (nuotrauka žemiau). Vakuumas katilo krosnyje matuojamas traukos matuokliu, kurio membrana sujungta su stūmokliu.

Elektrohidraulinio vakuumo reguliatoriaus schema

1, 2 - elektromagnetai; 3 - relė; 4 - svirtis; 5 - hidraulinis servovariklis; 6 - vartai; 7 - grimzlės matuoklis; 8, 10 - apvijos; 9 - stūmoklis

Stūmoklis juda dviejų apvijų ritėje. Apvija maitinama 12 V elektroninio stiprintuvo transformatoriumi. Pasikeitus nurodyto vakuumo reikšmei, membrana ir su ja susijęs stūmoklis pajudės iš pradinės padėties. Tokiu atveju antrinėje apvijoje atsiras kintamosios srovės įtampa. Susidariusios įtampos dydis ir fazė priklausys nuo stūmoklio judėjimo krypties ir dydžio.

Jutikliu sugeneruotas kintamosios srovės signalas siunčiamas į įrenginio tranzistorinį stiprintuvą. Stiprintuve šis signalas lyginamas su ZDT reguliatoriaus nustatyta reikšme. Jei gaunamo signalo dydis labai nukrypsta nuo nurodytos vertės, stiprintuvo išvestyje pasirodys disbalanso signalas. Šis signalas siunčiamas į elektromagnetinės ritės arba elektrohidraulinės relės kontaktus. Prieš pasirodant disbalanso signalui, elektromagnetų ritės buvo išjungtos, o vožtuvai K 1 ir K 2 uždarė vandens nutekėjimą iš viršutinės ir apatinės hidraulinio servomotoro ertmių. Šiuo atveju abiejose ertmėse buvo toks pat darbinis vandens slėgis. Kai įtampa tiekiama iš TU stiprintuvo į vieno iš elektromagnetų apviją, elektromagneto šerdis ir vožtuvas pajudės aukštyn, o viena iš servovariklio ertmių prisijungs prie kanalizacijos. Bet koks servomotorinio stūmoklio judėjimas per svirtį sukelia atitinkamą kamino sklendės judėjimą. Judėjimas tęsis tol, kol katilo krosnyje bus atkurtas nurodytas vakuumas. Pasiekus nurodytą vakuumą, kintamosios srovės signalas išnyks, elektrohidraulinis relės vožtuvas užsidarys ir dūmtraukio sklendė stabilizuos savo padėtį.

Automatizuota sistema "Crystal".

Žemiau pateiktame paveikslėlyje parodyta grandinės schema automatizuota sistema„Crystal“ atžvilgiu garo katilai tipo DKVR, su žemo slėgio maišymo degikliais. Automatika leidžia reguliuoti garų slėgį katile, dujų ir oro santykį, vakuumą krosnyje ir vandens lygį katilo būgne. Panagrinėkime šių reguliavimo sistemų veikimo principą.

Automatizuotos sistemos "Crystal" schema

1, 10, 18, 25 - servovariklis; 2, 11, 17, 23 - elektrohidraulinė relė; 3, 12, 16, 22 - stiprintuvas; 4 - čiaupas; 5, 6, 20 - diferencialinis grimzlės matuoklis; 7 - degiklis; 8 - sklendė; 9 - apsauginis uždarymo vožtuvas; 13 - manometras; 14 - pastovaus lygio indas; 15 - jutiklis; 19 - tiekimo vožtuvas; 21 - katilas; 24 - dūmų ištraukiklio kreipiamoji mentelė; 26 - ventiliatorius

Į degiklį tiekiamas dujų kiekis reguliuojamas priklausomai nuo garo slėgio katile stiprintuvu. Elektrinis nuotolinis manometras matuoja garų slėgį katilo išėjimo angoje ir siunčia atitinkamą elektrinį signalą į stiprintuvą, kuris per elektrohidraulinę relę veikia servovariklį. Savo ruožtu servovariklis keičia valdymo vožtuvo padėtį, kad užtikrintų reikiamą dujų srautą į degiklį. Dujų ir oro santykiui reguliuoti naudojamas stiprintuvas. Šio reguliatoriaus jutikliai yra diferencialiniai traukos matuokliai.

Pakeitus sklendės padėtį, pasikeičia ir dujų suspaudimas bei srautas, susidaro neatitikimas tarp oro slėgio ir naujo dujų slėgio. Šiam neatitikimui proporcingi elektros signalai tiekiami iš traukos matuoklių į stiprintuvą. Stiprintuvas, gavęs šiuos signalus, naudoja elektrohidraulinę relę ir servovariklį, kad paveiktų orapūtės ventiliatorių, suderindamas oro srautą su dujų srautu.

Vakuumas katilo krosnyje reguliuojamas taip. Stiprintuvas gauna elektrinį signalą iš diferencialinio traukos matuoklio ir per elektrohidraulinę relę bei servovariklį veikia dūmų ištraukiklio kreipiamąją mentę, padidindamas vakuumo vertę iki nustatytos vertės.

Vandens lygis katilo būgne reguliuojamas naudojant vieno impulso galios reguliatorių su standžiu Atsiliepimas. Diferencinio slėgio matuoklis naudojamas kaip pagrindinis prietaisas. , prijungtas prie katilo būgno per pastovaus lygio indą. Stiprintuvas reguliuoja srautą maitinti vandeniuį katilą pagal garų ištraukimą iš katilo. Pasikeitus vandens lygiui, iš jutiklio į stiprintuvą siunčiamas elektrinis signalas. Savo ruožtu stiprintuvas per elektrohidraulinę relę ir servovariklį veikia tiekimo vožtuvą, reguliuojant vandens tiekimą į katilą per čiaupą.

Saugos automatika užtikrina, kad dujų tiekimas būtų sustabdytas esant avarinėms situacijoms: nukritus dujų slėgiui, padidėjus arba sumažėjus vandens lygiui katilo būgne, pertekliniam garo slėgiui katile, nukritus oro slėgiui, perkaitus vandeniui katile. ekonomaizeris ar katilas, arba užgęsta degiklio liepsna.

Apsaugos automatiniai jutikliai turi nepriklausomą impulsų pasirinkimą ir yra autonomiški. Dujų tiekimas sustabdomas, kai vienas iš valdomų katilo agregato veikimo parametrų viršija leistinas ribas. Tai vyksta taip. Atitinkamas jutiklis, valdantis vieną ar kitą parametrą, suveikia ir atjungia elektromagneto ritę. Ši ritė montuojama ant PKN tipo apsauginio uždarymo vožtuvo galvutės. Išjungtas vožtuvas užsidaro ir sustabdo dujų tiekimą į katilą. Tuo pačiu metu pasigirsta garsinis signalas ir užsidega ekranas, nurodantis katilo išjungimo priežastį.

Automatizuotos sistemos „Crystal“ reguliuojančių elektros ir elektroninių prietaisų komplektas surenkamas į vieną bloką ir montuojamas į bendrą valdymo pultą.

Katilų su „Crystal“ sistema techninė priežiūra susideda iš jų veikimo stebėjimo pagal katilinės valdymo pulte esančių prietaisų ir įspėjamųjų lempučių rodmenis. Kai dega raudonos lemputės, reguliatoriai padidina dujų, oro ir vakuumo tiekimą. Degant žaliai – mažinti.

Kai katilas išjungiamas dėl automatinės saugos sistemos įsijungimo, operatorius privalo nedelsdamas uždaryti vožtuvus prieš degiklius, atidaryti prapūtimo linijos vožtuvus ir pradėti uždegimą, prieš tai išsiaiškinęs pažeidimo priežastis. vienas ar kitas katilo veikimo parametras.

KSU-1 valdymo komplektas. Gaminamos šios modifikacijos: KSU-1-G-2 vandens šildymo katilams naudojant žemo slėgio dujas (pakeičia AMKO-K-I) ir KSU-1-G-3 vandens šildymo katilams naudojant vidutinio slėgio dujas (keičiant AMKO-K-II). ).

Komplekto maitinimo įtampa yra trifazė – 380/220 arba 220/127 V (maitinimo įtampa nustatoma trumpikliais, esančiais ant važiuoklės komplekto spintelėje). Maitinimo įtampos nuokrypis yra nuo +10 iki -15%. Dažnis 50±1 Hz. Maksimalus energijos suvartojimas - 150 VA.

KSU-1-G rinkinys (paveikslas žemiau) ir su juo pateikiami jutikliai bei pavaros užtikrina katilo veikimo ir saugos automatikos įjungimą-išjungimą. Dujų tiekimas į katilą sustoja, kai padidėja arba sumažėja jo slėgis prieš degiklius, sumažėja oro slėgis, vakuumas, padidėja arba sumažėja vandens slėgis katilo išleidimo angoje, padidėja vandens temperatūra katilo išleidimo angoje, liepsna. užgęsta, įrenginys blokuoja gedimą arba dingsta maitinimo įtampa.

KSU-1-G valdymo komplekto schema

1 - komplekto spintelė; 2, 3 - uždarymo vožtuvai; 4 - uždegiklio uždarymo vožtuvas; 5, 17 - EIM tipo pavaros; 6 - temperatūros jutiklis-relė; 7, 10, 11, 18 - traukos, slėgio, slėgio jutikliai-relės; 8 - elektrinis uždegiklis; 9 - uždegimo ritė; 12 - degiklis; 13 - valdymo elektrodas; 14 - elektrinis kontaktinis manometras; 15, 16 - manometriniai termometrai; T 1 - „Avarijos“ ekranas; T 2 - ekranas „Darbas“; L 1 - L 14 - lempos: L 1 - "Tinklas"; L 2 - „Be liepsnos“; L 3 - „Žemas vakuumas“; L 4 - „Žemas oro slėgis“; L 5 - „Žemas vandens slėgis“; L 6 - „Vandens slėgis didelis“; L 7 - „Vandens temperatūra aukšta“; L 8 - „Žemas dujų slėgis“; L 9 - „Dujų slėgis didelis“; L 10 - „Komplektas sugedęs“; L 11 - „Nėra rezervacijos“; L 12 - „Išmetamųjų dujų temperatūra aukšta“; L 13 - „Katilas išjungiamas bendrojo katilo įtaiso“; L 14 – „Įjungta“; K 1 - K 5 - mygtukai: K 1 - "Pradėti"; K 2 - „Stop“; K 3 - „Išjungti garso signalą“; K 4 - „Išjungti šviesos signalą“; K 5 - „Signalizacijos valdymas“; P 1 - jungiklis „Darbas su bendru katilo įrenginiu“; LS-1 - LS-4 - ryšio linijos: LS-1 - „Maitinimo tinklas 380/220 V, 50 Hz“; LS-2 - „Signalas dispečeriui“ (a - „Maitinimo įtampos įjungimas“; b - „Avarija“); LS-3 - " Nuotolinio valdymo pultas"(c - "Pradėti"; d - "Stop"; d - "Įgalinti reguliavimą"); LS-4 – „Signalai iš bendro katilo valdymo įtaiso“ (e – „Paleidimas – sustabdymas“; g – „Mažas degimas – didelis degimas“)

Automatika suteikia: šviesos ir garso signalizaciją su kiekvieno avarinio parametro pagrindinės priežasties saugojimu; įspėjamasis signalas, jei sutrinka vieno iš atsarginių komplekto kanalų veikimas ir pakilus išmetamųjų dujų temperatūrai; signalų išdavimas valdymo centrui apie maitinimo įtampos tiekimą į aparatą ir apie Avarinis sustojimas katilas; nuotolinis katilo įjungimas ir išjungimas, taip pat įjungimo reguliavimas; veikimas iš bendro katilo valdymo įrenginio; automatinis katilo paleidimas ir išjungimas; veikianti signalizacija.

Komplektas yra sieninė spinta kurių bendri matmenys 620x910x395 mm. Komplekto svoris ne didesnis kaip 70 kg. Ant galinės spintos sienelės yra maitinimo perjungimo įranga: magnetiniai starteriai, relės, gnybtų blokai. Automatinis jungiklis A3163 (50 Hz, 40 A) sumontuotas ant šoninės sienelės kairėje spintos pusėje. Valdymo mygtukai ir aliarmai yra viršutinėje priekinės spintos durelių dalies dalyje. Apatinėje dalyje, vidinėje pusėje, šarnyriškai tvirtinami rėmai, kuriuose, naudojant kreipiklius, sumontuoti funkciniai subblokai, pagaminti apsaugotų ir neapsaugotų stumdomų montavimo plokščių pavidalu. Subvienetų su bendromis grandinėmis elektros prijungimas atliekamas naudojant jungtis. Atlenkiamas rėmų tvirtinimas suteikia laisvą prieigą prie subblokų.

MP ventiliatoriaus variklio magnetinis starteris diagramoje nepavaizduotas, nes jis sumontuotas komplekto spintelėje. Viena elektroninė pavara (EAM) tiekiama kartu su rinkiniu, tačiau kliento pageidavimu gali būti tiekiama dvi.

Avarijų priežastys ir prietaisai, stebintys vieną ar kitą parametrą, pateiktos žemiau esančioje lentelėje.

Avarijos priežastis		Padėtis (žr. 56 pav.)	Įspėjamoji lemputė
Temperatūros padidėjimas karštas vanduo	Manometrinis termometras TPG-SK, 0-160 "C		„Vandens temperatūra aukšta“
Sumažėjimas vakuume	Traukos jutiklis-relė DT-40-1K		"Per mažas slėgis
Dujų slėgio padidėjimas	Slėgio matuoklis, rodantis signalizaciją EKM-1Udyaya KSU-1-G-3, slėgio jutiklio relė DC-06-1K, skirta KSU-1-G-2		"Dujų slėgis aukštas"
Dujų slėgio mažinimas	Slėgio jutiklio relė DC-06-1K skirta KSU-1-G-3, slėgio jutiklio relė DN-250-1K skirta KSU-1-G-2		"Dujų slėgis žemas"
Oro slėgio sumažėjimas	Slėgio jutiklis-relė DN-250-1K		"Oro slėgis žemas"
Vandens slėgio padidėjimas arba sumažėjimas	Slėgio matuoklis, rodantis signalizaciją EKM-1U		„Vandens slėgis žemas“, „Vandens slėgis didelis“
Degiklio liepsna užgęsta	CE tipo valdymo elektrodas		"Be liepsnos"
Blokų gedimas ir integrinių grandynų maitinimo įtampos padidėjimas			"Komplektas su defektu"

Vakuuminio jutiklio signalas tiekiamas į vėlinimo elementą, kad būtų pašalinta įtaka perėjimo procesas pagrindinio degiklio uždegimo metu ir reguliuojant katilo veikimą. Vakuuminio jutiklio signalo delsos laikas nustatomas naudojant laiko relės bloko perjungiklius „1 s“, „2 s“, „4 s“, „8 s“, kurių skiriamoji geba yra 1 s intervale nuo 0 iki 15 s. Tiek pagrindinio degiklio (degiklio degiklio) valdymo signalas, kurį generuoja valdymo elektrodas, tiek elektrinio degiklio liepsnos valdymo signalas yra tiekiami į degiklio valdymo bloką.

Suveikiant saugos parametrus stebintiems jutikliams, taip pat dingus maitinimo įtampai, vykdomosios relės išjungiamos, nutraukiant uždarymo vožtuvų maitinimo grandinę, sustabdomas dujų tiekimas į katilą. Tuo pačiu metu užsidega švieslentė „Avarijos“ ir pagrindinės nelaimės priežasties signalinė lemputė, o garso signalo šaltinio maitinimo grandinė (neįtraukta į KSU-1 pristatymo paketą) užsidaro. Garso signalas išjungiamas paspaudus mygtuką „Garso signalas išjungtas“. Šviesos signalą galima išjungti tik pašalinus aliarmo priežastį paspaudus mygtuką „Išjungti šviesos signalizaciją“. Komplekte yra užraktas, kuris neleidžia iš naujo nustatyti šviesos signalizacijos prieš garsinį signalą. Atstačius aliarmą ir po-stop ventiliaciją (60 s), komplektas vėl paruoštas darbui, tačiau jį galima paleisti tik mygtuku „Start“, o ne nuotoliniu būdu.

Jei užsidegus lemputei „Alarm“ ir signalinei lemputei „Set is faulty“ jų nepavyksta išjungti paspaudus mygtuką, tai reiškia, kad padidėjo integrinių grandynų maitinimo įtampa ir suveikė apsauga. Reikia išjungti tinklą grandinės pertraukiklis ir ištaisyti problemą.

Kai pakyla išmetamųjų dujų temperatūra ir sugenda atsarginiai komplekto komponentai, užsidega atitinkamos įspėjamosios lemputės „Dūmų temperatūra aukšta“ ir „Nėra atsarginės kopijos“. Tuo pačiu metu katilas ir toliau veikia, todėl reikia imtis priemonių, kad būtų pašalintos priežastys, dėl kurių įsijungė signalizacija. Paspaudus mygtuką „Alarm Control“, patikrinamas signalinių lempučių ir garso signalo šaltinio tinkamumas naudoti.

Komplekte pateikiamas veikimo signalizavimas su lemputėmis ir ekranais „Tinklas“, „Eksploatacija“, „Galios reguliavimas įjungtas“, „Katilas išjungiamas bendrojo katilo įtaiso“, kurio veikimo procedūra aptariama toliau.

Automatinis reguliavimas užtikrina iš katilo išeinančio vandens temperatūros palaikymą nustatytose ribose, oro padavimo ir vakuumo krosnyje reguliavimą. Reguliavimas gali būti atliekamas dviem režimais: kartu su bendru katilo įrenginiu ir be jo. Valdymo režimas parenkamas naudojant jungiklį „Darbas su bendruoju katilo įrenginiu“.

Dirbant be bendro katilo įrenginio, valdymo sistemos jutiklis yra manometrinis termometras (žr. paveikslėlį aukščiau). Jei karšto vandens temperatūra yra intervale tarp apatinės ir viršutinės reguliuojamų verčių (manometro rodyklė yra tarp abiejų fiksuotų kontaktų, o abu kontaktai yra atidaryti), dujos į degiklį teka per du vožtuvus: „Didelis degimas“ ( KG-70, skirtas KSU-1-G -2 arba KG-40, skirtas KSU-1-G-3) ir „mažo degimo“ (atitinkamai KG-40 arba KG-20), sklendės ant oro ir dujų kanalo yra visiškai atviri. Uždarius kontaktą, kai pasiekiama viršutinė reguliuojamos temperatūros vertė, išsijungia „Big Burning“ vožtuvas, suveikia EIM, iš dalies užblokuojant ortakį ir dujų kanalą (reguliuojama maksimalios ir minimalios sklendių angos padėtis reguliavimo procesą) ir nustatyti tinkamą dujų ir oro santykį. Katilas persijungia į „Žemo degimo“ režimą. Vėliau sumažėjus vandens temperatūrai, vožtuvas „Big Burning“ vėl atsidaro, o sklendės ir užtvaro padėtys pasikeičia, tai yra, reguliavimas atliekamas esant 40 arba 100% degiklio šiluminės galios. Šiuo atveju vožtuvas „Žemas degimas“ yra nuolat atidarytas.

Dirbant be bendro katilo įrenginio, KSU-1 rinkinys vykdo šias komandas: signalas sustabdyti katilą; signalas paleisti katilą; signalas nustatyti 100% dujų tiekimo reguliatoriaus atidarymą, sklendes ant ortakio ir dujų kanalo („Big Burning“); signalas reguliatoriams atidaryti į „Low Burning“.

Galios valdymo įtaisas įjungiamas pirmą kartą paleidus (tiek su bendru katilo įrenginiu, tiek be jo), paspaudus mygtuką „Maitinimo valdymas įjungtas“, kartu užsidega atitinkama signalinė lemputė, o šis aktyvavimas automatiškai paleidžiamas. leidžiama tik katilui įšilus (mažiausiai 120 s po to, kai įrengiamas stabilus degiklio degimas).

Gavus išjungimo signalą iš viso katilo įrenginio, vožtuvai užsidaro, užsidega lemputė „Katilą išjungia viso katilo prietaisas“ ir po 60 sekundžių vėdinimo po sustabdymo aparatas paruoštas priimti. starto signalas. Gavus paleidimo signalą iš bendro katilo įrenginio, automatinis uždegimas atliekamas tokia seka, kaip nurodyta toliau poskyryje „Katilo paleidimas ir išjungimas“.

Jei normaliai eksploatuojant su bendruoju katilo įrenginiu įvyksta pavojaus signalas arba paspaudžiamas mygtukas „Stop“, katilas išsijungia ir jį galima paleisti tik mygtuku „Start“, o galios valdymo įrenginį įjungti naudojant atitinkamą mygtuką.

Katilo paleidimas ir išjungimas. Prieš pradedant eksploatuoti rinkinį KSU-1, dekoderio bloko spausdinimo lauke būtina nustatyti šiuos laiko delsus (1 s žingsniais 1–63 s intervale ir 0,5 min intervale 0,5- 63,5 min.): vakuuminio valdymo įjungimo delsos; vandens ir oro slėgio mažinimas; išankstinis krosnies vėdinimas; degiklio uždegimas; pagrindinio deglo uždegimas; įrengti stabilų pagrindinio degiklio degimą; katilo pašildymas prieš įjungiant galingumo reguliatorių (dirbant su bendru katilo įrenginiu); vėdinimas po sustojimo.

Prieš kiekvieną įrenginio paleidimą įjunkite automatinį jungiklį A3163 (turi užsidegti „Tinklo“ lemputė); patikrinti šviesos ir garso signalų tinkamumą naudoti paspausdami mygtuką „Alarm Control“; įsitikinkite, kad nėra avarinių parametrų; pasirinkite rinkinio darbo režimą (su bendru katilo įrenginiu arba be jo), nustatydami jungiklį į atitinkamą padėtį.

Norėdami paleisti katilą, operatorius turi paspausti mygtuką "Pradėti", po kurio užsidega "Start" lemputė ir rinkinys pradeda kurti uždegimo programą tokia seka; kontroliuojamas temperatūros ir vandens slėgio avarinės būklės nebuvimas; įjungti ventiliatoriaus, dūmų ištraukiklio elektros varikliai, cirkuliacinis siurblys; Ortakio ir dūmtakio sklendės pavaros nustatomos iki 100 % atsidarymo. Po 10 s avarinės būklės nebuvimas sumažinus vakuumą krosnyje ir vandens bei oro slėgį įjungiamas kontroliuojant. Krosnelė papildomai iš anksto vėdinama 60 sekundžių, po to oro kanalo ir dūmtakio sklendės perkeliamos į 40% angą. Šioje būsenoje degiklio uždegimo ciklas prasideda įjungiant uždegimo uždarymo vožtuvą KG-10 ir tiekiant maitinimą į B-115 uždegimo ritę.

Tuo pačiu metu prie grandinės prijungiamas uždegiklio liepsnos valdymo elektrodas, o po 5 s įjungiamas liepsnos gesinimo apsaugos įtaiso veikimo valdymas. Kai grandinė gauna signalą apie uždegimo liepsnos buvimą, maitinimas tiekiamas uždarymo vožtuvui „Žemas degimas“ ir skaičiuojamas uždelsimas (5 s), kol užsidegs. Suskaičiavus uždelsimo laiką, degiklio liepsnos valdymo elektrodas išjungiamas ir valdymo elektrodas prijungiamas degiklio degikliui valdyti; Užsidega indikatorius „Operation“ ir užgęsta „Start“ lemputė; kontroliuojami dujų slėgio mažinimo ir didinimo apsaugos jutikliai. Skaičiuojamas laikas (60 s), kad būtų nustatytas stabilus degiklio degimas, po kurio uždegimo uždarymo vožtuvas išjungiamas ir pradedamas skaičiuoti laikas (mažiausiai 120 s, bet šį laiką galima keisti), kad sušiltų degiklis. katilas, po to įjungiamas galios reguliatorius dirbant su bendru katilo įrenginiu. Tada katilas pereina į režimą ir yra pasirengęs reguliuoti našumą iš bendro katilo įrenginio arba be jo. Galios reguliatorius įjungiamas darbo režimu be bendro katilo įrenginio po to, kai operatorius įjungia šviesos ekraną „Eksploatacija“ (baigus katilo uždegimą), paspaudus mygtuką „Maitinimo valdymas įjungtas“ praėjus katile nurodytam laikui. pasibaigė naudojimo instrukcijos galiojimo laikas.

Jei vienas iš saugos parametrų turi išankstinę avarinę vertę prieš paleidimą (paspaudus mygtuką „Pradėti“) ir (arba) prijungus bendrą katilo įrenginį, jis siunčia signalą sustabdyti katilą, tada jis nebus paleistas. atsirasti.

Kartu su paleidimo pradžia generuojami signalai blokuoti sistemą nesėkmingo uždegimo atveju: jei uždegimo proceso metu po dujų tiekimo suveikia apsauga arba grandinė išjungiama bendru katilo įtaisu arba „Stop“. ” mygtuką, šie signalai užtikrina privalomą įgyvendinimą sustabdžius ventiliaciją (60 s), kurios metu užblokuojamas startas ir tik pasibaigus šiam laikui grandinė grįžta į prieš paleidimą buvusią būseną. Jei katilas dėl vienokių ar kitokių priežasčių išsijungia prieš tiekiant dujas (prieš atidarant uždegimo uždarymo vožtuvą), po sustabdymo ventiliacija nevykdoma ir vėlesnis katilo paleidimas negali būti užblokuotas nedelsiant.

Norėdami sustabdyti katilą, operatoriui tereikia paspausti mygtuką „Stop“, o baigus darbą išjungti grandinės pertraukiklį komplekto spintelėje.

KSU-2P valdymo komplektas.

Dujinio kuro katilams galimos šios modifikacijos:

• KSU-2P-1-G (kaip valdymo ir signalizacijos blokų BUS-1 ir perjungimo elementų bloko BKE-1 dalis) - katilams su natūrali cirkuliacija su vakuumu;
• KSU-2P-2-G (kaip BUS-2 ir BKE-1 blokų dalis) - katilams su natūralia cirkuliacija su slėgiu;
• KSU-2P-3-G (kaip BUS-3 ir BKE-2 blokų dalis) - tiesioginio srauto katilams su pripūtimu.

Komplekto maitinimo įtampa yra trifazis 380/220 arba 220/127 V tinklas, kurio svyravimai svyruoja nuo +10 iki -15%. Maitinimo įtampa nustatoma naudojant trumpiklius bloke, esančiame valdymo ir signalizacijos bloke (BUS). Kintamosios srovės dažnis 50 ± 1 Hz. Energijos suvartojimas ne didesnis kaip 300 VA.

KSU-2P kartu su jutikliais ir pavaromis užtikrina: pagrindinio įjungimo-išjungimo reguliavimą technologinius parametrus katilas (vandens lygio stabilizavimas būgne - KSU-2P-1-G ir KSU-2P-2-G; garo slėgio stabilizavimas - visoms modifikacijoms); saugos automatika (dujų tiekimas į katilą sustabdomas esant avariniam dujų slėgio sumažėjimui ir padidėjimui, oro slėgio sumažėjimui, garų slėgio padidėjimui katilo išleidimo angoje, degiklio liepsnos nebuvimui, avariniam katilo lygio padidėjimui ir sumažėjimui būgnas - KSU-2P-1-G ir KSU-2P-2-G, vakuumo mažinimas katilo krosnyje - KSU-2P-1-G, esant avariniam garų temperatūros padidėjimui katilo išleidimo anga ir išmetamųjų dujų temperatūra - KSU-2P-3-G); šviesos ir garso signalizacija su pagrindinės avarijos priežasties saugojimu; signalų išdavimas valdymo pultui apie įrenginio įjungimą ir katilo sustabdymą; automatinis paleidimas ir sustabdymas; veikianti signalizacija.

BUS yra funkciniai blokai. Autobuso priekiniame skydelyje yra valdymo ir signalizacijos valdikliai (paveikslas žemiau). Be to, BUS yra tarpinės relės, skirtos valdyti katilo pavaras ir BKE bloko 16 magnetinius paleidiklius, taip pat perjungti BUS grandines valdymo programos vykdymo metu.

KSU-2P valdymo rinkiniai

1 - maitinimo šaltinis dujų tipas BPG; 2.3 - didelio degimo ir mažo degimo vožtuvų elektromagnetai; 4 - uždegimo vožtuvas; 5, 10 - EIM tipo pavaros; 6, 11 - 14 - traukos, slėgio, slėgio jutikliai-relės; 7 - lygio stulpelis; 8 - elektrinis uždegiklis; 9 - valdymo elektrodas; 15- uždegimo ritė; 16 - BKE blokas; 17 - BUS blokas; 18 - grandinės pertraukiklis; L1 - L 13 - lempos: L1 - "Tinklas"; L2 - „Be liepsnos“; LZ - „Garų slėgis aukštas“; L4 - „Žemas vandens lygis“; L5 - "aukštas jodo kiekis"; L6 - „Žemas degalų slėgis“; L7 - „Degalų slėgis didelis“; L8 - „Žemas oro slėgis“; L9 - „Degalų temperatūra žema“; L10 - „Žemas vakuumas“; L11 - „Didysis degimas“; L12 - „Mažas degimas“; L13 - „Katilas išjungtas“; K1-Kb - mygtukai: K1 - "Išjungti šviesos signalizaciją"; K2 - „Išjungti garso signalą“; KZ - „Įjungti reguliatorių“; K4 - „Pradėti“; K5 - „Stop“; K6 - „Signalizacijos valdymas“; P1-P4 - jungikliai: P1 - "Degalų siurblys"; P2 - „Ventiliatorius, dūmų ištraukiklis“; PZ - „Maitinimo siurblys“; P4 - „degalai“ su pozicijomis „Dujos“ (I), „Mazut“ (II), „Lengvas skystis“ (III); LS-1 - ryšio linija „Signalas dispečeriui“: „Darbas“ (A), „Avarija“ (B); LS-2 - „Maitinimas 380/220 V, 50 Hz"

Blokai BUS-1, BUS-2 ir BUS-3 atlieka panašias funkcijas, o BUS-2 skiriasi nuo BUS-1 tuo, kad nėra elementų, užtikrinančių EIM sklendės valdymą ant dujų kanalo ir avarinės apsaugos bei žemo vakuumo signalizacijos, ir BUS-3 iš BUS -1 - yra: grandinės, teikiančios automatinis įjungimas garų slėgio reguliavimo prietaisai katilo išleidimo angoje; elementai, apsaugantys ir pavojaus signalai dėl padidėjusios garų ir išmetamųjų dujų temperatūros; elementai, užtikrinantys tiekimo siurblio variklio sūkių perjungimą nuo 40 iki 100% (o ne šio variklio išjungimą ir įjungimą BUS-1). Dėl to skiriasi veikimo valdikliai ir aliarmai priekiniame įrenginių skydelyje. „BUS-2“ bloke, palyginti su BUS-1, nėra lemputės „Žemas vakuumas“ ir žodis „dūmų ištraukiklis“ virš jungiklio „Ventiliatorius, dūmų ištraukiklis“. BUS-3 bloke vietoj trūkstamų lempučių „Vandens lygis žemas“, „Vandens lygis aukštas“, sumontuota lemputė „Nėra cirkuliacijos“; nėra lempučių „Žema kuro temperatūra“ ir „Mažas vakuumas“; Vietoj vieno „Padavimo siurblio“ jungiklio sumontuoti du: „40%“ ir „100%.

Perjungimo elementų blokuose (BKE) yra uždegimo blokas su išėjimu į uždegimo ritę, relės ir magnetiniai starteriai variklių ir elektromagnetų galios grandinėms perjungti, taip pat A3163 automatinis jungiklis (50 Hz, 40 A). BKE-2 grandinė nuo BKE-1 skiriasi tuo, kad yra grandinės, skirtos tiekimo siurblio variklio apvijų perjungimui iš „trikampio“ grandinės į „žvaigždės“ grandinę. BKE elementai dedami į sieninę spintelę.

Katilo automatikos schema naudojant KSU-2P-1-G komplektą parodyta aukščiau esančiame paveikslėlyje. KSU-2P-2-G ir KSU-2P-3-G naudojami kompresoriniuose katiluose, o jų grandinėse neturėtų būti dūmų ištraukiklio, pavaros 5 ir traukos jutiklio-relės 6. Be to, grandinė su KSU-2P- 3 -G papildomai apima apsauginius jutiklius, skirtus padidinti garų temperatūrą katilo išleidimo angoje ir temperatūrą iš išmetamųjų dujų ir neįtraukti lygio matavimo kolonėlės (žr. paveikslėlį aukščiau).

Automatinės apsaugos ir signalizacijos sistemos. Avarinių situacijų, kai išjungiamas dujų tiekimas, priežastys ir jų valdymo priemonės pateiktos žemiau esančioje lentelėje.

Avarijos priežastis		Padėtis (žr. 57 pav.)	Įspėjamoji lemputė	Modifikacija rinkinys
Garų slėgio padidėjimas	Slėgio jutiklio relė DD-10-0K (gnybtai 3,4)		"Garų slėgis aukštas"	KSU-2P-1-G; KSU-2P-2-G;
Dujų slėgio padidėjimas	Slėgio jutiklis-relė DN-250-0K		"Dujų slėgis aukštas"
Dujų slėgio mažinimas			„Shaz slėgis žemas“
Oro slėgio sumažėjimas			"Slėgis
Degiklio liepsna užgęsta	CE tipo valdymo elektrodas		"Be liepsnos"
Sumažėjimas vakuume	Traukos jutiklis-relė DT-40		"Vakuumas yra mažas"
Vandens lygio mažinimas katilo būgne	Lygio stulpelis UK-4 ir elektrodas NAU lygyje		"Lygis	KSU-2P-1-G;
Vandens lygio didinimas katilo būgne	Tas pats, WOW lygiu		"Lygis aukštas"
Garų temperatūros padidėjimas			"Nėra apyvartos"
Išmetamųjų dujų temperatūros padidėjimas	Temperatūros jutiklis-relė TUDE-5

Signalai iš vakuumo ir dujų slėgio jutiklių, patenkantys į vieną iš laiko relių blokų, vėluoja atitinkamai 3 ir 4 s, kad būtų užblokuoti šių parametrų apsaugos įtaisai nuo klaidingo veikimo uždegant pagrindinį degiklį arba įjungiant degiklį. katilas iš „mažo degimo“ režimo į „didelio degimo“ režimą. Uždelsimo laikas diskretiškai nustatomas magistralėje esančiais jungikliais. Degiklio valdymo blokas veikia tiek su valdymo elektrodu, tiek su elektrinio uždegiklio valdymo elektrodu, išjungus pagrindinio degiklio uždegimą, jis pakeičiamas signalu, skirtu stebėti degiklio buvimą; pagrindinis deglas.

Susidarius priešavarinei situacijai, taip pat dingus maitinimo įtampai, dujų tiekimo bloko (GSU) „Didelio degimo“ ir „Mažojo degimo“ vožtuvų elektromagnetai išjungiami, tiekiamos dujos į katilą. yra sustabdytas, lemputės "Katilas išjungtas" ir pagrindinės avarijos priežastys yra įjungtas, o garso signalo šaltinis neįtrauktas į KSU-2P rinkinį. Tuo pačiu metu į siuntimo pultą siunčiamas signalas „Aliarmas“. Garso signalas pašalinamas paspaudus mygtuką „Garso signalas išjungtas“. Šviesos signalizaciją galima išjungti tik pašalinus aliarmo priežastį, paspaudus mygtuką „Išjungti šviesos signalizaciją“. Paspaudę BUS bloko mygtuką „Alarm Control“, galite patikrinti garso signalo šaltinio signalinių lempučių tinkamumą naudoti.

Rinkinys suteikia veikimo signalizaciją su lemputėmis „Tinklas“, „Pradėti“, „Žemas degimas“, „Didelis degimas“ ir „Katilas išjungtas“.